A. Juodrio medžioklė: kruvinos pasalos, šeši mėnesiai tremtyje ir paskutinis šūvis sau
1998-ųjų vasara Šiauliuose buvo karšta ne tik oru, bet ir įtampa, kurią kūrė policijos bei specialiųjų pajėgų operacija. Jos taikinys – A. Juodris, vyras, kurio vardas kriminaliniame pasaulyje skambėjo baugiai. Jis buvo siejamas su dešimtimi žmogžudysčių, įskaitant ir garsiuosius susidorojimus Klaipėdos Girulių miške, Maskvoje ir Kaliningrade. Tačiau šis samdomas žudikas buvo ne tik negailestingas, bet ir nepaprastai atsargus bei gudrus. Jo sulaikymo istorija primena kriminalinį trilerį – su pasalomis, kaukėmis, šūviais ir netikėtu finalu, kurio niekas nenorėjo.
Pasalos, trukusios dvi savaites
Šiaulių policija, gavusi informaciją apie A. Juodrio buvimo vietą, ėmėsi veiksmų. Apie savo planus jie minimaliai ir tik paskutinę akimirką informavo kolegas iš Klaipėdos. Paskutinėje pasaloje pareigūnai jo tykojo apie dvi savaites. Tai buvo ilgas ir alinantis laukimas, kai kiekvienas praeivis, kiekvienas automobilis galėjo būti taikiniu. Buvo net pradėta abejoti – ar A. Juodris apskritai pasirodys? Gal jis pastebėjo pasalą? Gal kas nors jį įspėjo?
Kriminalistai žinojo, kad atsargiai pro langą stebėdami daugiabutį, jie gali A. Juodrį ir pražiopsoti. Mat šis iš Šiaulių kilęs vyras garsėjo nepaprastais gabumais keisti savo išvaizdą – naudojo perukus, grimą, o sklido gandai, kad jis net pasidaręs plastinę operaciją. Nors pareigūnai turėjo jo nuotrauką, jie negalėjo būti tikri, kad atpažins jį gyvai.
Momentas, kai viskas pakrypo pavojinga linkme
A. Juodris namo grįžo apie 13 valandą. Čia, su antrąja žmona ir dviem dukterimis, jis nuomojosi butą. Pareigūnai jam leido įeiti į butą – nežinia, ar sąmoningai, ar per neapdairumą. Tai buvo momentas, kai operacija ėmė byrėti. Kai A. Juodris atsidūrė bute, „Aro“ pareigūnams liko skambinti į duris ir prisistatyti. Iš buto pasigirdo šūviai. Pareigūnai laužė duris. Tai, kas vyko toliau, buvo chaosas.
Prisidengdamas bute buvusia žmona ir dukterimis, A. Juodris šaudė lyg patrakęs. Dukart pataikė į arčiausiai buvusio „Aro“ pareigūno krūtinę – jį išgelbėjo neperšaunama liemenė. Sykį pataikė į jo koją. Netrukus A. Juodris su šeima užsidarė kitame kambaryje. Po kelių sekundžių ten nuaidėjo šūvis. Iš kambario išėjo viena iš A. Juodrio dukterų ir pasakė, kad tėtis nusižudė.
Sprogmenų baimė ir dingęs BMW
A. Juodris gulėjo sukniubęs, o jo rankos buvo po juo, todėl pareigūnai įtarė, kad jis gali būti palikęs sprogmenį po savimi. Teko evakuoti visą daugiabutį ir sulaukti išminuotojų. Šie darbavosi net keletą valandų, kol paaiškėjo, kad jokių sprogmenų ten nėra. Prie A. Juodrio kūno buvo rastas tik pistoletas su tuščia apkaba. Paskutinę kulką jis buvo pasilikęs sau.
Tačiau bute rasta gerokai daugiau ginklų – pistoletas, kulkosvaidis su duslintuvu, daug apkabų su šoviniais. Net į jo striukę buvo įsiūta neperšaunama liemenė. Tai rodė, kad A. Juodris buvo pasiruošęs ilgam pasipriešinimui, o galbūt ir žinojo, kad pareigūnai jo ieško. Šturmuodami butą, pareigūnai visiškai pamiršo BMW, kuriuo A. Juodris grįžo namo. Per sumaištį ši transporto priemonė pradingo. Tad įtarta, kad su A. Juodriu namo buvo grįžęs ir jo bendrininkas.
Kruvinas palikimas: žmogžudystės, kurios sukrėtė šalį
A. Juodrio vardas buvo siejamas su keliomis garsiomis žmogžudystėmis. 1997-ųjų rugsėjį Klaipėdos Girulių miške rastas nušautas vienas „Žardinių“ gaujos lyderis Mindaugas Bendzalauskas-Benzas. Tąkart jis su dar dviem gaujos nariais vyko į mišką su kažkuo susitikti. Kelią jiems pastojo nuvirtęs rąstas. Automobilis sustojo, o iš jo išlipusio Benzo jau tykojo žudikai. Paleidę kontrolinį šūvį į Benzo galvą, žudikai jo kūną nutempė į miško gilumą. Teigiama, kad abu žudikai neslėpė savo veidų, kalbėjo lietuviškai.
Pagal Benzo kūne rastas kulkas nustatyta, kad iš to paties ginklo galėjo būti nušauti keli žmonės Šiauliuose, Maskvoje ir Kaliningrade. Nors A. Juodrio pareigūnams nepavyko sulaikyti gyvo, bet net neabejojama, kad jis 1997-ųjų sausio 11-ąją nušovė prie Šiaulių žvejojusį A. Rimšą, pravarde Kryžius. Pastarasis buvo solidi figūra Šiaulių nusikalstamame pasaulyje. Policija turėjo pagrindą manyti, kad A. Juodris nušovė apie 10 žmonių. Užsakymus jis vykdė ne tik Klaipėdoje ir Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose, Kaliningrado srityje bei Maskvoje.
Pabaiga, kuri nieko neišsprendė
A. Juodrio savižudybė buvo dramatiška, bet ne netikėta pabaiga. Jis buvo vyras, kuris gyveno pagal nusikalstamo pasaulio dėsnius, kuriuose nebuvo vietos pasidavimui. Jis pasirinko mirtį, o ne teismą, ir savo ranka užbaigė istoriją, kuri galėjo atskleisti daugybę paslapčių. Jo mirtis buvo smūgis teisėsaugai, kuri tikėjosi gauti iš jo informaciją apie kitus nusikaltimus ir jų organizatorius.
Šiandien A. Juodrio istorija – tai dar viena neišspręsta 1990-ųjų dėlionės dalis. Daugelis tų, kurie buvo susiję su jo nusikaltimais, tebėra gyvi, o kai kurios bylos iki šiol nėra iki galo išaiškintos. Jo vardas tapo legenda, bet ta legenda – ne apie šlovę, o apie smurtą, baimę ir gyvenimą, kuris neišvengiamai veda į mirtį. O BMW, pradingęs per operacijos sumaištį, tebėra vienas iš neatsakytų klausimų, kurie lydi šią istoriją iki šiol.
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.