Klaipėdoje – žemaitiškai kalbantys ruoniukai: jūrų muziejus dovanoja vardus su charakteriu
Klaipėdoje šeštadienį – ne eilinė diena. Lietuvos jūrų muziejuje vyksta išskirtinė ceremonija – devyniolikos ruoniukų vardyno šventė. Ir šiemet tie vardai – ne bet kokie. Jie – žemaitiški. Tai ne tik miela tradicija, bet ir būdas išsaugoti kalbinį paveldą, kol mažieji gyvūnai ruošiasi grįžti į Baltijos jūrą.
Ruoniukai sveiksta ir auga
Visi devyniolika ruoniukų šiuo metu gydomi Jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Anot ilgamečio jų prižiūrėtojo Arūno Grušo, situacija – optimistinė. „Visiems jiems darosi geriau, 11 jau yra lauke, minta savarankiškai – silkėmis ir grundalais“, – cituojamas jis pranešime spaudai.
A. Grušas ruoniukus prižiūri jau daugiau nei tris dešimtmečius. Jis pasakoja, kad paskutiniai du atvežtieji ruoniukai turėjo įkandimo žaizdų, o dar ir užsikrėtė vėjaraupiais – ši liga ypač pavojinga nusilpusiems gyvūnams. „Daug antibiotikų jiems davėme, imunitetas labai pažeistas. Sveikesni ruoniukai sveiksta greitai – jau padvigubino svorį iki 20–25 kg. Jei taip ir toliau, į jūrą juos paleisime liepos pabaigoje“, – sako jis.
Kodėl žemaitiški vardai?
Anksčiau ruoniukai būdavo vadinami pagal vietoves, kuriose buvo rasti: Preila, Smiltynė, Naglis, Juodkrantė. Tačiau vardai ėmė kartotis, tad gimė idėja kiekvienais metais skirti po vieną Lietuvos etnografinį regioną ir prašyti žmonių siūlyti vardus atitinkama tarme.
Šiemet eilė atėjo Žemaitijai. Ir žmonės nenuvylė – iš viso 895 dalyviai pasiūlė daugiau nei tūkstantį vardų. Muziejus atrinko 30, kurie geriausiai atitiko ruoniukų charakterį ir išvaizdą. Sąrašas – tikras žemaitiškas skrynelių lobynas: Aniuols, Barta, Blezdinga, Broknė, Ciongs, Čiopa, Čiūtė, Dabena, Dėcens, Drėgonts, Duovėna, Gembė, Griūšė, Kipis, Kontėns, Kresna, Krėžis, Kriupis, Lėžė, Mėgla, Mėslė, Ouga, Parpalis, Pliorpals, Pliuškė, Ripka, Sliduoks, Šmakals, Valiūks, Veizorius.
Šventė Smiltynėje
Vardyno ceremonija šeštadienį vidurdienį vyks Jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre Smiltynėje. Renginio metu bus apdovanoti ir vardų konkurso laimėtojai.
Kodėl tai svarbu?
Baltikiniai pilkieji ruoniai – reta ir nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos Raudonąsias knygas. Jie Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkstančių metų. Kiekvienas išgelbėtas ruoniukas – tai ne tik mažas gyvybės stebuklas, bet ir žingsnis link šios rūšies išsaugojimo.
O kad jie dar turi ir žemaitiškus vardus – tai tarsi tiltas tarp gamtos ir mūsų kultūros. Nes ruoniukai, kaip ir žemaičiai, turi stiprų charakterį. Ir, ko gero, ne veltui.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.