„Karštasis nusikaltėlis“ po 10 metų: atvirai apie priklausomybę, kaltę ir antrą šansą
2014-ųjų birželį Stoktono policija sulaikė jauną vyrą dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo. Įprasta istorija, pasikartojanti kasdien – kol policija paviešina sulaikytojo nuotrauką ir internetas pradeda kunkuliuoti. Vietoj pasipiktinimo – susižavėjimas. Vietoj klausimų apie nusikaltimą – diskusijos apie veido bruožus ir mėlynas akis.
Jeremy Meeksas tąkart tapo „karštuoju nusikaltėliu“ – dar vienu interneto fenomenu, kuris, regis, turėjo išnykti po kelių savaičių. Tačiau praėjus daugiau nei dešimtmečiui jis vis dar čia. Tik dabar jo istorija ne apie nuotrauką, o apie tai, kas vyko už kadro – kai niekas nežiūrėjo.
Viena nuotrauka, kuri viską apvertė
Sulaikymo akimirksniu Meeksas buvo eilinis įtariamasis. Už neteisėtą ginklo laikymą jam grėsė rimta bausmė – vėliau teismas skyrė 27 mėnesius laisvės atėmimo. Bet kai nuotrauka pateko į viešumą, paaiškėjo, kad kartais net policijos pranešimas gali tapti nevalingu šou verslu.
Interneto vartotojai ėmė masiškai komentuoti jo išvaizdą. Netrukus atsirado ir pravardžių. „Turėjau daug pravardžių“, – prisimena Meeksas naujausiame interviu Matthew Coxo tinklalaidėje „Inside True Crime“. Anot jo, jis buvo vadinamas „karštu nusikaltėliu“, „seksualiu kaliniu“ ir „mėlynakiu banditu“.
Šlovė į jį trenkė tarsi žaibas. Bet kuo ji skiriasi nuo tos, kurią patiria muzikantai ar sportininkai? Tuo, kad ją lėmė ne pasiekimas, o policijos suvestinė. Ir tuo, kad už grotų sėdintis žmogus negali pasirinkti, kaip į jį reaguoti.
Kelias į kalėjimą – nuo vaikystės iki teistumų
Meeksas užaugo aplinkoje, kurioje narkotikai ir smurtas buvo kasdienybė. Anksčiau jis pats pasakojo, kad abu tėvai buvo priklausomi nuo heroino. Galima tik spėlioti, ką vaikui reiškia matyti tokią kasdienybę – bet pasekmės, regis, neaplenkė.
2002 metais jis gavo teistumą už stambią vagystę ir dvejus metus praleido kalėjime. Tai nebuvo vienintelis – vėliau sekė tapatybės vagystė 2005-aisiais ir dokumentų klastojimas 2007 metais. O 2014-aisiais prie sąrašo prisidėjo ir neteisėtas ginklo laikymas.
Atrodytų, ši istorija turėjo pasibaigti įprastai – dar vienas nusikaltėlis, dar viena bausmė. Bet internetas nusprendė kitaip.
Už grotų: 300 laiškų per dieną
Kalėjime Meeksas netikėtai tapo beveik įžymybe. Laiškai plaukė kasdien – apie 300 per dieną. Kai kuriuose būdavo nuogų nuotraukų, kituose – pinigų. Kaip pats sako, išgarsėjimas buvo netikėtas, o jo mastą jis suvokė tik gaudamas šūsnį laiškų iš nepažįstamų žmonių.
Sunku įsivaizduoti, ką tai reiškia žmogui, kuris laisvėje niekada nesulaukė tiek dėmesio. „Turėjau daug pravardžių“, – sako jis, ir tame girdėti ne pasididžiavimas, o greičiau nuostaba, kad viena policijos nuotrauka gali sukelti tokį poveikį.
Laisvė, kuri neatnešė palengvėjimo
Išėjęs į laisvę Meeksas gavo tai, apie ką daugelis gali tik pasvajoti – galimybę keliauti po pasaulį, dalyvauti mados renginiuose, kurti ryšius. Jis pradėjo dirbti mados industrijoje. Bet išorinis blizgesys slėpė tamsią istoriją – tuo metu, kai jis pozavo fotografams, Meeksas kovojo su priklausomybe. Vieną naktį jis vos nenumirė.
„Mano antrojo vaiko mama kentėjo matydama, kaip aš pats kovoju“, – pasakoja jis. – „Ji nufilmavo mane miegantį – mano kvėpavimas buvo labai sulėtėjęs, lūpos mėlynavo, iš esmės perdozavau miegodamas.“
Būsimoji mama tuo metu buvo ketvirtą mėnesį nėščia. Meeksas prisimena, kad ji pasakė: jei jam kas nors nutiks, ji negalės nieko padaryti. Laimei, pagalba spėjo laiku – atvykęs gydytojas suteikė reikiamą gydymą. Meeksas įvardija 30 tūkstančių dolerių – tiek buvo investuota į jo blaivybę.
Išgyvenusiojo kaltė, kuri nesiliauja
Net ir išgyvenęs perdozavimą, Meeksas susidūrė su kaltės jausmu. Ne visiems pavyko ištrūkti. Daugelis jo draugų ir pažįstamų, pasak jo, dar labiau grimzdo į priklausomybę, nes jis turėjo išteklių įsigyti narkotikų. Kai jis vartojo, kartu vartojo ir kiti. „Ir viskas tik stiprėjo“, – prisimena jis.
O tada staiga jis tapo blaivus. „Jaučiausi blogai, nes daug žmonių, kuriuos pažinojau, vis dar kovoja ir tebėra toje pačioje situacijoje“, – sako jis.
Tai vadinama išgyvenusiojo kaltė – kai žmogus sėkmingai išlipa iš duobės, bet negali džiaugtis, nes kiti ten liko. Meeksas pripažįsta, kad negali padėti visiems. Ilgainiui jis, regis, surado ramybę, palikdamas erdvės kažkam didesniam.
„Žinau, kad Dievas mane nuves ten, kur turiu būti, ir pas žmones, su kuriais turiu kalbėti“, – sako jis. – „Dabar aš tiesiog leidžiuosi nešamas srovės, užuot bandęs plaukti prieš ją – būtent tai dariau daugelį metų.“
Ką Meeksas veikia dabar
Šiandien Meeksas – ne tik buvęs nusikaltėlis, bet ir kūrėjas bei viešas žmogus. Jis vis dar aktyviai dirba mados industrijoje – 2024 metų sausį pristatė antrąją „Canon Mitchell“ kolekciją. Taip pat yra pasirodęs keliuose filmuose.
Vis dėlto jis yra atviras – praeitis niekur nedingo. Ne tik teistumai, bet ir žmonės, kuriuos jis paliko už nugaros. Jo istorija nėra klasikinė „nuo nusikaltėlio iki žvaigždės“ pasaka, kurioje viskas baigiasi laimingai. Tai labiau priminimas, kad viešas įvaizdis ir realus gyvenimas ne visada sutampa – net tada, kai atrodo, kad viskas kontroliuojama.
Ir vis dėlto Meeksas renkasi judėti pirmyn. Ne dėl publikos, o dėl savęs ir šeimos.
Ar viena nuotrauka gali pakeisti žmogaus gyvenimą į gerąją pusę? Sunku pasakyti. Bet Meeksas – gyvas įrodymas, kad kartais viskas, ko reikia, kad atkreiptum dėmesį, yra viena akimirka – tik klausimas, ką su ja padarysi. Jis bandė skęsti. Dabar sako plaukiąs su srove. O kaip manote jūs – ar toks pasikeitimas įmanomas be pašalinės pagalbos, ar tikrasis pokytis visada prasideda iš vidaus? Palikite komentarą – mums įdomu, ką manote.
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.