Nerašytos zonos taisyklės ir Daškės sutiktuves: kodėl „prestižinis“ straipsnis kalėjime negelbsti
Kai į kalėjimą patenka garsus nusikaltėlių autoritetas, atrodytų, kad jam ten – rojus. Tačiau tikrovė dažnai būna gerokai atšiauresnė: nerašytos zonos taisyklės, įtakos mūšiai ir bent pirmosiomis dienomis – kumščiai į dantis. Būtent taip prasidėjo vieno garsiausių Kauno mafijos bosų Remigijaus Daškevičiaus-Daškės gyvenimas už grotų. Apie tai kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas Dailius Dargis yra plačiai rašęs, o štai ką pavyko atkurti iš tos istorijos.
Prestižinis straipsnis? Kalėjime tai negelbsti
R. Daškevičius po nuosprendžio atlikti bausmės buvo išsiųstas į vieną iš Lietuvos kolonijų. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad viskas aišku – jis bokso profesionalas, nuteistas pagal „prestižinį“ straipsnį dėl reketo, todėl ten bus savas. Tačiau vietoj svetingo sutikimo Daškei jau pirmosiomis dienomis teko dėl įtakos kautis su tuometiniais kalinių lyderiais.
Kumščių kietumą teko išbandyti ne tik su vietiniu „zonos“ lyderiu, pagarsėjusiu Čialkos pravarde, bet ir su ten pat įkalintais panevėžiečiais Tulpiniais – vėliau policijos nušautu Romualdu Čeponiu bei Dainiumi Skačkausku. Vieno iš susidūrimų metu Daškė buvo smarkiai primuštas ir atsidūrė ligoninėje.
Vėliau jis savo draugams yra sakęs: „Svarbiausia – priversti priešininkus atsipalaiduoti, prarasti budrumą ir per kuo trumpesnį laiką neutralizuoti lyderį. Gauja yra stipri savo vienybe – iki pirmo parklupusiojo.“
Šie žodžiai netrukus virto realybe: už Žaliakalnio garsenybę stoję bendrai keršydami žiauriai sumušė R. Čeponį. Taip Daškė laimėjo pirmąjį mūšį, bet tai buvo tik pradžia.
Naujasis lyderis: konjakas, palydovinė televizija ir „rūmai“ už grotų
Iš ligoninės į koloniją sugrįžęs Daškė jau buvo pripažintas naujuoju lyderiu. Jis ėmė skriausti netgi vyresnio amžiaus ir gerokai garbingesnę padėtį kriminaliniame pasaulyje įgijusius kalinius. Iš esmės pasikeitė jų kasdienio gyvenimo režimas bei tradicijos.
Kaune likę sėbrai ir įtakingiausi Žaliakalnio bosai R. Daškevičių nuolat lankė ir visais įmanomais būdais rūpinosi, kad jis kuo greičiau išeitų į laisvę. Edmundas Bilinskas-Edma su keliais draugais neretai Daškinių vadeivai atveždavo daiktų, madingų drabužių, maisto.
Tarp aktyviai R. Daškevičių lankančių buvo ir Žaliakalnio nusikaltėlių autoritetas Arikas Pastuškovas. Kartą apsilankęs pas Daškę kolonijoje, vėliau savo draugams gyrėsi, kad kartu išgėrę dvi dėžes konjako. Būdamas už grotų Daškė jautėsi tarsi rūmuose – kada panorėjęs gerdavo brangius gėrimus, valgydavo aristokratišką maistą, net galėjo žiūrėti palydovinę televiziją.
Ilgas: priešingybė, kurią Daškė priglaudė
Buvę Kauno operatyvininkai „Akistatai“ pasakojo, kad tuo metu po savo sparnu R. Daškevičius priglaudė ten pat bausmę atliekantį jonaviškį Rolandą Dromantą, vėlesniais metais tapusį žinomu Ilgo pravarde. Šis jau buvo keturis kartus teistas, tačiau tarp kriminalinio pasaulio veikėjų nebuvo pasiekęs didelių aukštumų – laikytas tiesiog smulkiu chuliganu iš Jonavos.
Dar atliekant bausmę Pravieniškėse Ilgas buvo tikra priešingybė Daškei, kuris buvo griežtos rankos šalininkas ir mėgdavo demonstruoti galią bei jėgą. „R. Dromantas nuo jaunystės pasižymėjo kaip atsakingesnis, pareigingesnis už R. Daškevičių“, – taip esminius abiejų Daškinių charakterio bruožus apibūdino buvęs jų verslo partneris.
Laisvėje likę gaujos draugai: kruvini pėdsakai
1992–1994 metais pagrindiniai Daškinių konkurentai – Vilijampolės Daktarai – ėmėsi ieškoti priedangos tarp aukščiausių Lietuvos teisėsaugos pareigūnų. Henriko Daktaro žmonės, apsilankę pas aukštus Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus, siūlė Daktarų atžvilgiu netaikyti prevencinio sulaikymo. Mainais už tai buvo pažadėta, kad Kaune nebus sprogimų ir žmogžudysčių.
Verta prisiminti, jog netrukus po Daktarų apsilankymo pas aukščiausio lygio teisėsaugininkus buvo suimta nemažai aukščiausio lygio Kauno banditų. Tarp suimtųjų nebuvo nė vieno vilijampoliečių aplinkos žmogaus. Ypač negailestingi smūgiai buvo suduoti Daktarų autoriteto nepaisantiems Daškinių gaujos atstovams.
Tuo metu laisvėje likę Daškinių gaujos nariai vertėsi kaip kas išmanė. Bene labiausiai nuskambėjo artimas R. Daškevičiaus draugas Ričardas Valionis, pravarde Varlius. 1992 metų sausį R. Valionis susitiko su alytiškiais V. Germanu ir S. Ziniu, pažadėjęs tarpininkauti įsigyjant didelį kiekį cigarečių. Įsėdo į jų aštuntuką Kaune, Zanavykų gatvėje ir – Makarovo markės pistoletu abu nušovė.
Vieno iš nužudytųjų kišenėje buvo rastas raštelis su Varliaus duomenimis, todėl po nužudymo laisvėje jis teišbuvo tris paras. Pareigūnai rado ir ginklą, kurį Varlius buvo užkasęs. Aukščiausiojo Teismo skirtą bausmę – kalėti iki gyvos galvos – R. Valionis atlieka ir dabar.
Šios dvigubos žmogžudystės tyrimo metu buvo surinkta daug duomenų apie Žaliakalnio grupuotės branduolį. Daškės artimais draugais ir bendražygiais buvo įvardinti A. Pastuškovas, Algis Stalauskas-Stalas, Gintaras Kupčiūnas-Kupčia, Arvydas Eidukaitis-Aidelis, Gintautas Bakanauskas-Bakanas, Vaidotas Stankevičius-Smauglys ir daugelis kitų.
Skandalingas paleidimas: pažeidimai, amnestija ir trys ketvirtadaliai bausmės
Atlikdamas bausmę R. Daškevičius retsykiais skambindavo E. Bilinskui į namus. Kartą telefono ragelį pakėlė jo sugyventinės Dalios Drazdauskienės duktė Gelija. „Tada man buvo tik šešiolika. Vieną dieną kažkas paskambino – malonus balsas paprašė Dalios. Pasakiau, kad supainiojo numerį. „Ką gi, tuomet tu būsi mano žmona“, – pasakė vaikinas ir padėjo ragelį. Kai pirmą kartą pamačiau Remigijų, iškart supratau, kad tai mano gyvenimo meilė“, – vieno leidinio žurnalistui yra prisipažinusi Daškės našlė.
Plačiomis pažintimis išgarsėjusių draugų dėka Daškei visų 7 metų sėdėti neteko. 1993 metų gegužę, atbuvus du trečdalius bausmės laiko, kauniečio byla buvo peržiūrėta. Daškei buvo pritaikytas Amnestijos įstatymas – nuspręsta, kad jam užteks praleisti už grotų 5 metus ir 8 mėnesius.
1994 metų liepą suėjo terminas, kai atlikęs tris ketvirtadalius bausmės Daškė už gerą elgesį galėjo būti paleistas iš kolonijos lygtinai. Taip ir įvyko. Kilo didžiulis triukšmas, paaiškėjus, jog kolonijos administracija savo teikime Kaišiadorių apylinkės teismui paleisti R. Daškevičių padarė nemažai pažeidimų.
„Yra žinių, kad kolonijos vadovybė paskaitė teismo nuosprendį ir nusprendė, kad R. Daškevičiaus kaltės įrodymų nėra. Teismo posėdyje nedalyvavo nei prokurorė, nei sekretorė, nors protokole pažymėta, kad jos dalyvavo. Tuomet kolonijai vadovavusiam viršininkui ši istorija kainavo papeikimą. Kaišiadorių teismo sprendimą tuometinis generalinis prokuroras Artūras Paulauskas apskundė, bet 1995 metų pradžioje bylą nagrinėjant iš naujo, liko galioti senasis nuosprendis ir tuo metu R. Daškevičius galutinai ir teisėtai liko laisvėje“, – prisiminė vienas garsus prokuroras.
Vestuvės po grotų ir abejonės
1994-ųjų liepą grįžęs iš kalėjimo, Daškė suartėjo su Gelija, o po kelių mėnesių jų artima draugystė baigėsi vestuvėmis. Į Kauno rotušę pasveikinti jaunavedžių susirinko marga publika – ne tik artimieji, bet ir abejotinos reputacijos draugai: R. Dromantas, E. Bilinskas, A. Pastuškovas, Algirdas Antanynas-Antonis, taip pat žemesnės grandies „torpedos“ iš Žaliakalnio.
„Aš ilgą laiką nepritariau, kad Remigijus draugautų su mano mylimos moters dukra. Nors jis sakė, kad sugrįžęs ves Geliją, tačiau aš netikėjau jo žodžiais. Bet pasirodo, jog klydau. Sugrįžęs į laisvę, kai kuriems žmonėms jis pasirodė stebėtinai pasipūtęs, o gal per tuos kelis nelaisvės metus išsiskyrė mūsų požiūriai į gyvenimą“, – prieš daug metų kalbėjo tuo metu bausmę atliekantis E. Bilinskas.
Ar kalėjimas tikrai „pataiso“?
Istorija rodo, kad griežčiausios įstaigos vidaus taisyklės dažnai galioja tik popieriuje. Nerašytos zonos taisyklės, korupcija ir ryšiai gali paversti bausmę prabangiu viešbučiu. Bet ar tai vienetinis atvejis, ar vis dar gyva praktika? Ką manote – ar už uždarų durų sistema tikrai keičiasi, ar tik keičiasi jos herojai?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.