Ventiliatoriai užmūryti sienose: teismas nusprendė, kas sumokės už Pravieniškių broką
Įsivaizduokite: sugedo ventiliatorius, o jam pakeisti reikia kviesti ne meistrą, o statybininkus. Būtent taip atsitiko Pravieniškių pataisos namuose, kai po bendrabučių rekonstrukcijos ėmė gesti dušinių ventiliatoriai. Paaiškėjo, kad įrenginiai buvo sumontuoti aklinose šachtose – prie jų neįmanoma prieiti nei pro dureles, nei pro techninę angą. Tik ardant sieną.
Šis statybos sprendimas virto teisine byla. Kalėjimų departamentas iš projektuotojų, ekspertų, rangovų ir priežiūros vykdytojų bandė prisiteisti per 214 tūkst. eurų, tačiau Panevėžio apygardos teismas lapkričio 4 dieną reikalavimą sumažino daugiau nei dviem trečdaliais.
Rekonstrukcijos istorija: kaip brokas pateko į sienas
2015-ųjų sausį Kalėjimų departamentas pasirašė projektavimo sutartį su „Panevėžio miestprojektu“. Bendrovė turėjo parengti trijų Pravieniškių pataisos namų bendrabučių rekonstrukcijos projektą. Rangos darbus atliko „Aukštaitijos ranga“, o statybos priežiūrą vykdė „Sweco Lietuva“. Darbai finišavo 2017-ųjų kovą, kai pastatai buvo pradėti naudoti.
Tačiau eksploatacija netruko atskleisti rimtų problemų. Iki 2019-ųjų pabaigos sugedo maždaug pusė ventiliatorių, sumontuotų atnaujintose dušinėse ir tualetuose. Kalta buvo ne tik įranga, bet ir jos įrengimo vieta: ventiliatoriai atsidūrė aklinose šachtose, be jokių prieigos durelių. Kitaip tariant, net smulkiausias gedimas reikalavo griauti sieną, o vėliau – vėl viską atstatyti.
Tokia situacija Kalėjimų departamentą paskatino kreiptis į teismą. Jis prašė solidariai priteisti per 214 tūkst. eurų iš visų keturių proceso dalyvių: projektuotojo „Panevėžio miestprojekto“, Statybos projektų ekspertizės centro, rangovės „Aukštaitijos rangos“ ir priežiūrą atlikusios „Sweco Lietuvos“.
Teismo sprendimas: kalti projektuotojai ir ekspertai
Panevėžio apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė, kad už prastus vėdinimo sistemos rekonstrukcijos sprendimus labiausiai turi atsakyti projektuotojai ir juos prižiūrėję ekspertai. Šių įmonių atsakomybė buvo pripažinta, o žalos atlyginimas priteistas lygiomis dalimis.
„Kadangi žala padaryta dėl netinkamai atliktų projektavimo, projekto ekspertizės darbų, sunku pasverti, kiek dėl šios žalos atsiradimo atsakingi projektuotojas ir kiek projekto ekspertas – šios žalos dalies atlyginimas iš „Panevėžio miestprojekto“ ir Statybos projektų ekspertizės centro priteisiamas lygiomis dalimis“, – aiškino teismas.
Tai reiškia, kad didžioji finansinė našta liks ne rangovams, o tiems, kurie parengė ir patvirtino brokuotą projektą. Logika paprasta: jei dar ant popieriaus matyti, kad įrenginys nepasiekiamas, atsakomybės reikia ieškoti ne statybvietėje, o projektavimo biure ar ekspertizės įstaigoje.
Rangovas ir priežiūra: pažeidimai yra, bet atsakomybės – ne
Nors teismas pripažino, kad „Aukštaitijos ranga“ ir „Sweco Lietuva“ taip pat pažeidė įstatymus, finansinės atsakomybės jos išvengė. Pagrindinis argumentas – paties užsakovo indėlis priimant techninius sprendimus.
Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendimas neįrengti ventiliatorių durelių nebuvo primestas prieš Kalėjimų departamento valią. Priešingai – užsakovas pats jam pritarė, nors, kaip patyręs statybų dalyvis, turėjo suprasti pasekmes.
„Sprendimą neįrengti ventiliatorių durelių ir taip „paklusti“ techninio darbų projekto sprendiniams priėmė pats užsakovas (Kalėjimų departamentas), kuris negalėjo nesuprasti, jog ateityje tai sąlygos būtinybę, norint prieiti prie ventiliatorių ardyti sieną“, – pabrėžė teismas.
Ši teismo išvada verta dėmesio. Ji primena seną principą: kas tyli, tas pritaria. Kalėjimų departamentas turėjo galimybę sustabdyti projektą ar reikalauti pakeitimo, bet to nepadarė. Todėl dalį nuostolių jis dabar turi prisiimti pats.
Sumažinta kompensacija ir galimas apeliacinis procesas
Kalėjimų departamentas buvo prašęs priteisti per 214 tūkst. eurų. Teismas ieškinį sumažino daugiau nei dviem trečdaliais. Kitaip tariant, byla baigėsi ne tokiu nuostolių atlyginimu, kokio tikėjosi užsakovas.
Vis dėlto sprendimas dar nėra galutinis. Per 30 dienų jį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Tad dar neaišku, ar ši istorija pasieks galutinį tašką, ar sulauks tęsinio. Jeigu apeliacija bus pateikta, teismams teks dar kartą įvertinti tiek projektuotojų, tiek užsakovo atsakomybės ribas.
Ko ši byla moko viešuosius užsakovus
Visų pirma, ši byla primena, kad rekonstrukcijos projektai turi atlaikyti ne tik estetikos ar kainos, bet ir eksploatacijos testą. Ventiliatorius anksčiau ar vėliau genda, todėl prieiga prie jo turi būti numatyta dar projektavimo stadijoje. Antra, teismas parodė, kad užsakovas nėra tik pinigų mokėtojas – jis turi pareigą įvertinti, ar jo patvirtinti sprendiniai atitinka elementarų praktiškumą.
Lietuvos viešųjų pastatų rekonstrukcijose panašių broko atvejų netrūksta, tačiau ne visi jie baigiasi teismu. Dalis užsakovų tyli ir taiso trūkumus savo lėšomis. Ši byla – retas atvejis, kai atsakomybės klausimas sprendžiamas viešai ir su aiškiais argumentais.
O kaip manote jūs – ar teisinga, kad užsakovas, pats pritaręs techniniam sprendimui, turi prisiimti dalį nuostolių? O gal atsakomybė už eksploatacinį tinkamumą visuomet turėtų likti projektuotojams? Pasidalinkite nuomone.
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.