Trys paaugliai išžagino mergaites ir išėjo laisvi: Britaniją sukrėtęs nuosprendis bus peržiūrėtas
Londonas dėl šio nuosprendžio tiesiog apmirė. Trys paaugliai, pripažinti kaltais dėl dviejų mergaičių išžaginimo, iš teismo salės išėjo į lauką. Ne į areštinę, ne į nepilnamečių pataisos namus, o namo. Jų bausmė – trejų ar pusantrų metų jaunimo resocializacijos orderiai, o visuomenei liko įrašai, kurių niekas nenorėjo matyti.
Mažame Fordingbridge’o miestelyje pietų Anglijoje, kur tokių nusikaltimų, rodos, negali nutikti, trys berniukai padarė tai, ko net suaugę nusikaltėliai retai išdrįsta. Ir kai teisėjas nusprendė jų „nekriminalizuoti“, pasipiktinimas nuvilnijo per visą šalį. Po visuomenės spaudimo į bylos nagrinėjimą įsikišo ir pats ministras pirmininkas, o nuosprendį dabar peržiūrės Apeliacinis teismas.
Kaip įvyko nusikaltimai
Prokuratūra atskleidė šiurpą keliančias detales. Pirmoji auka – penkiolikmetė – susitarė pasimatymui su vienu iš kaltinamųjų. Tai nebuvo pasimatymas, o spąstai: požeminėje perėjoje prie Eivono upės ją užpuolė ir išžagino du berniukai. Visas siaubas truko maždaug 90 minučių, o vaizdo įrašą vėliau buvo galima rasti socialiniuose tinkluose. Antrosios aukos atvejis – dar žiauresnis. Keturiolikmetei pagrasino peiliu, privertė palikti telefoną ir „AirTag“ sekiklį parduotuvėje, kad jos nebūtų galima susekti. Tada nuvedė į nuošalų lauką, kur ją išžagino du iš jų. Įrašą vėl filmavo.
Tai ne impulsyvus paauglių pokštas, o planuotas, sąmoningas nusikaltimas, kurį aukos turės nešiotis visą gyvenimą.
Nuosprendis: vaikai – ne nusikaltėliai?
Solsberio teismas nusprendė kitaip. Du berniukai, kuriems įvykio metu buvo 14 metų, o dabar – 15, gavo trejų metų jaunimo resocializacijos orderius su 180 dienų intensyvios priežiūros ir stebėsenos. Trečiasis – tada 13, dabar 14 – gavo 18 mėnesių resocializacijos orderį už tai, kad padėjo įvykdyti antrąjį išžaginimą. Du vyresnieji taip pat pripažinti kaltais dėl nepadorių vaiko atvaizdų darymo.
Teisėjas aiškino, kad nori „išvengti nereikalingo šių vaikų kriminalizavimo“. Kitaip tariant, jis bandė apsaugoti kaltininkų ateitį. O kaip su aukų ateitimi?
Viena iš aukų BBC sakė: „Tai trenkė kaip akmuo tiesiai į veidą. Teisėjas beveik pasakė, kad berniukai padarė negerai, bet teisės akyse tai buvo priimtina, nes jie – vaikai. Kam tada buvo verta mane tempti per teismą?“
Reakcija: nuo premjero iki Gisèle Pelicot
Šis nuosprendis sukėlė tokią bangą, kad į jį teko reaguoti net šalies vadovybei. Ministras pirmininkas Keiras Starmeris neslėpė pasipiktinimo: „Manau, kad kiekvienam, kuris tai mato ar girdi, tai kelia siaubą. Mane tai sukrėtė ir kaip politiką, ir kaip tėvą.“
Antradienį jis patvirtino, kad generalinis prokuroras perdavė bylą Apeliaciniam teismui. „Byla dabar bus peržiūrėta Apeliaciniame teisme, ir tai yra teisingas žingsnis“, – sakė premjeras.
Istorija atsiliepė ir Prancūzijoje. Gisèle Pelicot, kurios dešimtmečius trukusi kančia sukrėtė Europą, BBC teigė esanti „giliai sukrėsta, kad šie asmenys tiesiog atgavo laisvę, o jų aukos kenčia taip, kad galbūt niekada neatsigaus“. Jos žodžiais: „Išžaginimas yra nusikaltimas, o teisingumas atlieka esminį vaidmenį – įvardija nusikaltimus, pripažįsta aukų kančias ir primena, kad kaltininkai neliktų nenubausti.“
Kodėl teisėjas buvo švelnus
Teismas atsižvelgė į kaltinamųjų asmenybes. Vienam berniukui nustatytas IQ, patenkantis į apatines 1% jo bendraamžių ribas, ir ADHD. Kitas taip pat turi ADHD ir ilgalaikį nerimo sutrikimą. Trečiasis – lengvą pažinimo sutrikimą. Teisėjo logika suprantama: tai ne suaugę prievartautojai, o vaikai su negaliomis, kuriems reikia pagalbos, o ne kalėjimo. Bet ar tai reiškia, kad jų aukų kančios mažiau vertos dėmesio?
Ši byla atveria gerokai platesnį klausimą: kada jaunimo teisingumo sistema tampa per švelni, o kada – atvirkščiai, per griežta? Jungtinėje Karalystėje veikia „nepagrįstai švelnių nuosprendžių“ peržiūros schema, pagal kurią bet kuris pilietis gali kreiptis į generalinį prokurorą, jei mano, kad bausmė per maža. Šįkart skundų sulaukta tiek daug, kad byla buvo perduota Apeliaciniam teismui. Bet ar tai pakeis aukų ateitį?
Kas dabar laukia
Apeliacinis teismas nuosprendį gali palikti galioti, sugriežtinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Neaišku, ar 15-mečiai, net ir pakeitus bausmę, atsidurs už grotų – jaunimo įstaigos skirtos tik kraštutiniams atvejams. Svarbiausia, kad teisingumo sistema pripažintų: čia buvo padaryta didelė žala, ir ji turi būti įvertinta.
Ši istorija ne tik apie tris paauglius ir dvi aukas. Ji – apie tai, kaip visuomenė sprendžia, kas yra vaikas, o kas – nusikaltėlis. Ar trys berniukai, planavę ir įvykdę tokius nusikaltimus, gali būti vadinami tik „vaikais“? Ir ar aukos kada nors pajus, kad teisingumas tikrai įvyko?
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.