Pulitzerio laureato pagrobėjui – 42 metai: teisme žurnalistas metė jam kaltinimus
Antradienį Manheteno federaliniame teisme buvęs Talibano vadas Haji Najibullah išgirdo nuosprendį – 42 metai kalėjimo. Byla ypatinga ne tik dėl aukos – Pulitzerio premiją pelniusio žurnalisto Davido Rohde, bet ir dėl to, kad vado parama Talibanui buvo tiesiogiai susijusi su trijų JAV karių žūtimi. Teismo salėje netrūko dramos: pats Rohde stojo prieš jį ir pasakė, kad Najibullah, jo akivaizdoje, vis dar „atsisako prisiimti atsakomybę”.
Pagrobimas, kurį lėmė melas
Rohde, kuris dabar dirba naujienų portalo „MS NOW” nacionalinio saugumo reporteriu, o anksčiau – „The New York Times” ir kitose žiniasklaidos priemonėse, teisme pasakojo, kad būtent Najibullah melas paskatino jį vykti į tai, ką jis laikė interviu. Iš tikrųjų tai buvo pasala. 2008-aisiais Afganistane jis buvo pagrobtas kartu su dviem vyrais – žurnalistu ir vairuotoju. Visi trys buvo laikomi daugiau nei septynis mėnesius, kol dramatiškai pabėgo iš Talibano kontroliuojamo komplekso Pakistano genčių zonoje.
Rohde teigė esąs „nustebęs ir nusivylęs”, kad Najibullah bando kaltinti kitus ir aplinkybes dėl savo vaidmens pagrobime. Anot jo, įkaitų ėmimas yra „žiaurus ir bailus nusikaltimas”. Jis atkreipė dėmesį, kad šeimos nariai savaitėmis ir mėnesiais gyvena iliuzija, jog gali išgelbėti artimojo gyvybę. „Šeimos nariai savaitėmis ir mėnesiais galvoja, kad jie turi galią išgelbėti savo artimojo gyvybę”, – sakė Rohde, pažymėdamas, kad tai iliuzija, nes šeimoms trūksta ir svertų, ir didelių pinigų sumų, reikalingų išpirkoms.
„Didžiausia mano gyvenimo klaida”
Rohde neslėpė, kad susitarti dėl interviu su Najibullah buvo „didžiausia mano gyvenimo klaida”. Jis niekada nebūtų to padaręs, jei būtų žinojęs, kad Najibullah yra susijęs su JAV karių žudymu. Teisme jis pabrėžė, kad įkaitų laikytojai jį kaltino šnipinėjimu, „o iš tikrųjų aš buvau žurnalistas”, kuris bandė suprasti Talibano vado požiūrį – „jų viltis, jų gyvenimus ir pasaulėžiūrą”. Jis taip pat pakartojo, kad lieka žurnalistu ir „negali būti didesnis pasididžiavimas, kad yra šios profesijos dalis” – nuo šių žodžių jam užkimo balsas.
Trys kariai, kurių neturi pamiršti
Rohde teisme tris kartus paminėjo vardais žuvusius JAV karius. Jis sakė, kad jo paties kančios ir jo artimųjų skausmas yra niekis, palyginti su trijų karių mirtimis, kuriuos Najibullah bendražygiai nužudė per atskirą operaciją. Kalbėdamas apie šias žūtis, jis neslėpė emocijų. Jo liudijimas buvo ne tik asmeninis – tai buvo priminimas, kad už kiekvienos istorijos apie įkaitus slypi realūs žmonės ir šeimos.
Teisėja Katherine Polk Failla, skelbdama nuosprendį, pagyrė Rohde ir jo žmoną už darbą, kurį jie nuveikė padėdami kitų įkaitų šeimoms. Ji taip pat pastebėjo, kad federalinės bausmės gairės numatė gyvos galvos bausmę, tačiau jos neskyrė. Kodėl? Najibullah prisipažino kaltu – tai sutaupė papildomų kančių aukoms. Be to, šešerius metus jis praleido itin sunkiomis sąlygomis, įskaitant pandemijos laikotarpį.
42 metai vietoj gyvos galvos
Teisėja Failla atmetė didžiąją dalį gynėjo argumentų, prašiusio 18 metų kalėjimo. Gynėjas aiškino, kad jo klientas veikė taip, kaip buvo būtina ginant tėvynę karo metu. Bet teisėja buvo griežta: jo vadovaujami kovotojai užpuolė karių koloną ir nužudė tris. „Nemanau, kad jam reikėjo paspausti gaiduką, kad būtų atsakingas už tai, kas atsitiko”, – sakė ji.
Pats Najibullah, 50-metis barzdotas vyras su juoda kepuraite, teisme atsiprašė Rohde ir jo šeimos. „Tai, kas jam nutiko, buvo baisu, ir aš giliai apgailestauju dėl savo vaidmens”, – kalbėjo jis per vertėją. Tačiau Rohde į šiuos žodžius reagavo skeptiškai. Jis pabrėžė, kad Najibullah „atsisako prisiimti atsakomybę, kai aš šiandien į jį žiūriu”.
Najibullah kaltę pripažino dar 2025-ųjų balandį: jis prisipažino kaltas dėl materialinės paramos terorizmui ir sąmokslo įkaitų ėmimui. Jis pripažino, kad 2007–2009 metais teikė Talibanui materialinę paramą, įskaitant ginklus, žinodamas, kad jie bus panaudoti prieš JAV karius Afganistane.
Bausmės prasmė
Laikinai einantis JAV generalinio prokuroro pareigas Todd Blanche po nuosprendžio paskelbė, kad ši byla įrodo: „tie, kurie kenkia amerikiečiams ir užsiima terorizmu, bus susekti ir patraukti atsakomybėn, kad ir kiek tai užtruktų”. Ši žinutė skirta ir tiems, kurie mano, kad gali išvengti teisingumo.
Byla kelia ir svarbų klausimą dėl žurnalistų saugumo. Rohde, kaip ir daugelis karo žurnalistų, bandė suprasti Talibaną iš vidaus, tačiau tai jam kainavo beveik metus laisvės. Jo istorija rodo, kad žurnalistika karo zonose yra pavojinga, o kartais žurnalistai tampa įkaitais vien dėl to, kad bando atlikti savo darbą. Šis nuosprendis – retas atvejis, kai Talibano vadas sulaukia teisingumo Vakarų teisme.
Ar 42 metai atitinka teisingumą?
Šis nuosprendis – kompromisas tarp griežtos teisės ir žmogiškojo vertinimo. Teisėja neskyrė gyvos galvos, nes atsižvelgė į prisipažinimą ir sunkias laikymo sąlygas, bet kartu nepasidavė gynėjo bandymams sušvelninti bausmę. Klausimas, ar 42 metai yra pakankama bausmė už tris gyvybes ir septynis mėnesius kančios, lieka atviras. O kaip manote jūs – ar teisingumas gali atitikti tokių nusikaltimų mastą?
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.