Pravieniškėse sumuštas vyras: penki nuteistieji, lūžusi kaukolė ir teismo klausimas dėl pasikėsinimo nužudyti
Tuometiniame Pravieniškių pataisos namų Trečiajame sektoriuje 2021-ųjų balandžio 11-osios vakarą Marius (visi vardai straipsnyje pakeisti) buvo sumuštas taip, kad lūžo kaukolė ir ranka, o į smegenis išsiliejo kraujas. Po kelerių metų Kauno apygardos teismas penkiems vyrams skyrė realias laisvės atėmimo bausmes. Byla atskleidė ne tik smurto mastą, bet ir tai, kaip pavojinga kalėjime tapti žmogumi, kuris, anot nuteistųjų, „bendradarbiauja su administracija“.
Ginčas prie taksofono – tik pretekstas?
Teismas nustatė, kad Tadas, Domas, Andrius, Edgaras ir Deividas veikė kartu. Du iš jų naudojo metalinius strypus, vienas – medinę lentą, dar du smūgiavo medinėmis kėdėmis. Kiekvienam kaltinamajam priskirta nuo 5 iki 7 smūgių.
Marius pasakojo, kad prieš užpuolimą prie taksofono susiginčijo su vienu iš kaltinamųjų. Netrukus kitas vyras jį pakvietė „pakalbėti“. Pokalbis baigėsi gyvenamojoje patalpoje, kur, nukentėjusiojo teigimu, jis buvo užpultas.
„Kai gavau pirmą smūgį, bandžiau užsibarikaduoti. Prašiau, kad baigtų, bet jie toliau kapojo. Galvojau, kad užmuš“, – teisme kalbėjo nukentėjusysis.
Pasak jo, vienas užpuolikas smogė mediniu kuolu, kiti puolė su metaliniais strypais ir kėdėmis. Marius dengė galvą rankomis, bandė gintis kėde ir traukėsi į patalpos galą. Tai, kad jis liko gyvas, greičiausiai lėmė ne užpuolikų pasirinkimas, o aplinkybės.
Kūno sužalojimai ir tyli keršto versija
Vyrui buvo prakirsta galva, lūžo kaktikaulis ir kairysis alkūnkaulis, į smegenis išsiliejo kraujas. Vėliau jis skundėsi galvos skausmais, suprastėjusiu regėjimu, o rankoje metus nešiojo metalinę plokštelę.
Marius teisme tvirtino, kad tikrasis smurto motyvas buvo ne ginčas prie taksofono. Jis buvo informavęs pareigūnus apie kalėjime esančias slėptuves, kuriose vėliau rasta telefonų.
„Jie sakė: „Padėsi mums – mes tau padėsime.“ Kai išvažiavau, pareigūnai rado slėptuves ir telefonus“, – aiškino nukentėjusysis.
Pasak jo, tarp kalinių pasklido žinia, kad jis bendradarbiauja su administracija. Vyras tvirtino apie pavojų kalbėjęs pareigūnams ir prašęs perkelti jį į saugesnes patalpas. Jo teigimu, prašymas nepadėjo – po 17 dienų naujoje įstaigoje jis buvo užpultas.
Ši byla rodo, kad kalėjimo aplinkoje informacijos perdavimas pareigūnams gali tapti savotišku nuosprendžiu. Net jei administracija žino apie grėsmę, apsaugoti žmogų nuo kartu nusiteikusių nuteistųjų būna sudėtinga.
Kaltinamieji neigė, teismas tikėjo nukentėjusiuoju
Visi penki kaltinamieji kaltę neigė. Jie tvirtino nukentėjusiojo nemušę, o dalis vyrų aiškino įvykio metu buvę kitose patalpose, žiūrėję krepšinį ar buvę kieme.
„Jeigu esu kaltinamas, kad sudaviau 7 kartus metaliniu strypu, tai neįmanoma. Lovų strypai suvirinti, jų nupjauti negalima“, – tikino vienas iš nuteistųjų.
Teismas nusprendė, kad Mariaus parodymai apie užpuolikus buvo nuoseklūs, o kaltinamųjų versijos jų kaltės nepaneigė. Medikų duomenys patvirtino daugybinius smūgius ir lūžius, dėl kurių vyras sirgo ilgiau nei 10 dienų.
Teismas rėmėsi ir tuo, kad nukentėjusysis nuosekliai nurodė įvykio eigą, smūgius bei jų įrankius. Penkių žmonių neigimas savaime netapo pagrindu abejoti jo liudijimu, kai jį patvirtino medicininiai dokumentai.
Kodėl tai ne pasikėsinimas nužudyti?
Nukentėjusiojo atstovas prašė veiką vertinti kaip pasikėsinimą nužudyti. Teismas šį prašymą atmetė. Nutartyje nurodyta, kad nepakanka duomenų, jog kaltinamieji siekė Mariaus mirties. Todėl jų veiksmai liko kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Tai svarbus teisinis skirtumas. Smūgių skaičius, įrankiai ir padariniai buvo sunkūs, tačiau teismui neužteko įrodymų, kad užpuolikai norėjo būtent mirties. Byloje vertintas ne vien žiaurumas, bet ir tai, ar buvo tiesioginis ketinimas nužudyti.
Praktiškai tai reiškia, kad nuosprendis už šį epizodą buvo švelnesnis, nei tikėjosi nukentėjusiojo pusė. Kiekvienam vyrui už šį nusikaltimą skirta po 2 metus laisvės atėmimo.
Bausmės: nuo 2 iki beveik 7 metų
Subendrinus bausmes, Tadas nuteistas kalėti 6 metus 9 mėnesius ir 27 dienas, Andrius – 5 metus 7 mėnesius ir 16 dienų, Edgaras – 3 metus 4 mėnesius ir 4 dienas. Domui ir Deividui skirta po 2 metus kalėjimo.
Iš visų penkių kaltinamųjų solidariai priteista 8 tūkst. eurų neturtinės žalos. Kiekvienas taip pat turės sumokėti po 2 126 eurus nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Tai reiškia, kad galutinis taškas šioje byloje dar nepadėtas – apeliacinė instancija gali tiek sutikti su Kauno apygardos teismo vertinimu, tiek jį pakeisti.
Ko ši byla moko?
Ji parodo dvi paprastas tiesas. Pirma, smurtas už grotų retai būna vieno žmogaus reikalas – dažniausiai veikia grupė, o kaltinamieji bando pasislėpti už bendro neigimo. Antra, nukentėjusiojo parodymai, medikų išvados ir nuoseklus įvykių aprašymas gali būti stipresni už penkių žmonių versijas.
Liko ir neatsakytas klausimas dėl kalėjimų sistemos: jei žmogus praneša apie neteisėtus daiktus ar slėptuves, kaip užtikrinama jo apsauga? Bylos duomenys rodo, kad Marius apie grėsmę kalbėjo, prašė perkelti jį į saugesnes patalpas, tačiau galiausiai vis tiek buvo sumuštas.
Ar realios bausmės, solidari 8 tūkst. eurų žala ir viešas teismo vertinimas yra pakankamas signalas, kad smurtas prieš bendradarbiaujančius su administracija netoleruojamas? O gal svarbiausia – ne bausmė po įvykio, o prevencija prieš jį?
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.