Vaizdo įrašas iš Pravieniškių: kalinys lyg apsvaigęs, o kratos – tik po kelių mėnesių
Vaizdo įrašas, kuriame Pravieniškių kalėjime nuteistasis elgiasi keistai – galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – viešumoje pasirodė liepos pabaigoje. Reakcija neatidėliota: Lietuvos kalėjimų tarnyba surengė kratas daugiau nei šimte nuteistųjų kamerų. Yra vienas „bet“ – pats įrašas, kaip aiškėja, darytas gerokai anksčiau, o jį nufilmavęs žmogus jau seniai laisvėje. TV3 Žinių reportažas rodo, kad šioje istorijoje susiduria dvi versijos: oficiali („viskas atlikta maksimaliai tvarkingai“) ir kalinių teisių gynėjų („tai ne kratos, o pasityčiojimas“).
109 patalpos per vieną vakarą – ir kuklūs rezultatai
Kratos Pravieniškių 1-ajame kalėjime prasidėjo iškart, kai įrašas pasklido. Patikrintos 109 gyvenamosios ir buitinės patalpos, darbas užtruko iki vidurnakčio.
„Pats įrenginys, kuriuo buvo filmuota, mobiliojo ryšio telefonas yra galimas. Čia labiau kalba eina, ko negalima visuose režimuose: tai alkoholis, narkotinės medžiagos. Patikrintos 109-ios gyvenamosios ir buitinės patalpos, užtruko iki vidurnakčio. Rezultatai džiuginantys, draudžiamų daiktų per daug rasta ir nebuvo“, – teigė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas Irmantas Kračka.
Skamba logiškai: jei kalinys įraše atrodo apsvaigęs, po kratų turėtų plūstelėti bent narkotikų ar telefonų. Rezultatas kitas – beveik nieko. Tai gali reikšti dvi visiškai skirtingas situacijas: arba draudžiamų daiktų tikrai nebuvo, arba jie buvo paslėpti taip, kad per vieną naktį jų rasti nepavyko. Antras variantas kalėjimų realybėje – ne egzotika, o kasdienybė, kurią pripažįsta ir patys pareigūnai.
Pavasaris ar sausis? Dvi datos, dvi versijos
Kalėjimų tarnyba į vaizdo įrašą sureagavo praėjus keliems mėnesiams nuo įvykio, nes vaizdelis viešumoje esą pasirodė tik dabar. Viršininko teigimu, pats įrašas darytas pavasarį.
„Tiesiog kaip minėjau: į kiekvieną viešoje erdvėje pasirodžiusius įvykius reaguojame, fiksuojami drausmės pažeidimai. Tas video, kiek turim duomenų, darytas pavasarį. Tiesiog viešoje erdvėje jis pasirodys turimais duomenimis liepos 27-ą. Šiaip į kiekvieną atvejį, kuris pasklinda viešumoje, reaguojame ir imamės veiksmų. Pritaikyti kažkokios atsakomybės nebuvo galimybės, nes asmuo išėjęs atlikti bausmę į laisvę“, – aiškino I. Kračka.
Kalinių teisių gynėjai turi savo chronologiją – ir ji gerokai ilgesnė. „Kalinių sąjungos“ atstovas Tautvaldas Snukiškis sako, kad įrašas išvis sausio mėnesio, o organizacija jį gavo seniai.
„Šita visa situacija įvyko, tas įrašas, apie kurį kalbame, sausio mėnesį, mes jį gavome. Vadinasi tam įrašui 8, apie 10 mėnesių. Kodėl būtent dabar iššovė tas? <…> Kalėjimų tarnybos vadovai, konfliktuoja su Teisingumo ministerija ir šitų įvykių kontekste bando susireikšminti“, – aiškino T. Snukiškis.
Čia ir slypi įdomiausia šios istorijos dalis. Faktas, kad kažkas kalėjime turėjo telefoną ir juo filmavo, yra rimtas pažeidimas, už kurį atsakomybė taip ir nebuvo pritaikyta – žmogus jau laisvėje. Lieka atviras klausimas, kodėl kratos surengtos būtent tada, kai įrašas sulaukė dėmesio, o ne tada, kai jis atsirado institucijų rankose.
į-už-grotų-patenka-telefonai-ir-narkotikai" aria-hidden="true" class="anchor" id="kaip-į-už-grotų-patenka-telefonai-ir-narkotikai">Kaip į už grotų patenka telefonai ir narkotikai
Pareigūnai kasdien stengiasi, kad nuteistieji negautų alkoholio ar narkotikų, tačiau kaliniai naudoja pačius įvairiausius būdus. Viršininkas to neslepia.
„Tie būdai pakankamai įvairūs. Išmanūs nuteistieji, kaip ir pareigūnai, bando juos užkardyti, taip ir jie sugalvoja. Permetimai standartas, šaudymai suslėgto oro patrankomis. Tie patys nesąžiningi lankytojai“, – vardijo I. Kračka.
Vertėtų atkreipti dėmesį į šį sąrašą. Permetimas per tvorą, savadarbė suslėgto oro patranka, lankytojas, kuris „pamiršta“ ką nors kišenėje – tai ne kino scenarijus, o kasdieniai metodai, su kuriais susiduria visos įkalinimo įstaigos. Kiekvienas toks kanalas – tai ir kontrolės spraga, ir signalas, kad kalėjimo sienos nėra hermetiškos. Telefonas kameroje reiškia ne tik filmavimą – tai galimybė bendrauti, koordinuoti, perduoti informaciją į laisvę.
Kitos pusės versija: „masinis kalinių daužymas“
„Kalinių sąjunga“ tvirtina, kad masiniai patikrinimai nuteistiesiems baigiasi liūdnai. Anot T. Snukiškio, pasitaiko atvejų, kai pareigūnai naudoja fizinę jėgą.
„Nuteistiesiems tai baigiasi gana liūdnai. Po kiekvienos masinių, aš nevadinčiau kratomis, tai yra masinis kalinių daužymas ir baldų niokojimas, pasityčiojimas, kam tai reikalinga, sunku atsakyti“, – teigė „Kalinių sąjungos“ atstovas.
Kalėjimo vadovybė šį vertinimą atmeta ir aiškina, kad bet kokia krata neišvengiamai palieka pėdsakus – juk ieškoma paslėptų daiktų.
„Vienokie ar kitokie nepasitenkinimai natūralu, kad būna, nes, kaip bebūtų, tai jų gyvenama erdvė, bet kratos yra atliekamos maksimaliai tvarkingai. Natūralu, kad daiktai tikrai būna kažkur perdėti į kitą vietą, nes atliekama krata, ieškoma paslėptų daiktų“, – aiškino I. Kračka.
Tiesos ieškojimas čia primena akląją zoną: nėra nei nepriklausomų liudininkų, nei viešų protokolų, kuriuos galėtume palyginti. Lieka dviejų šalių žodis prieš žodį – ir vaizdo įrašas, kuris, ironiška, pats yra draudžiamo daikto įrodymas.
Ką iš to pasiimti
Ši istorija nėra vien apie vieną apsvaigusį kalinį. Ji parodo, kaip veikia uždara sistema: informacija iš jos nuteka per telefonus, institucijos reaguoja tada, kai kažkas nuteka į viešumą, o atsakomybė neatsiranda, nes žmogus jau išėjęs. Vaizdo įrašai iš įkalinimo įstaigų viešumoje pasirodo dažnai, tad klausimas nebe „ar taip gali būti“, o „ką su tuo darome“.
Praktiškai stebėti verta dviejų dalykų: ar Kalėjimų tarnyba ir Teisingumo ministerija pateiks daugiau informacijos apie tariamą konfliktą, ir ar po šios bangos kas nors pasikeis kalėjimų kontrolės praktikoje – pavyzdžiui, kaip dažnai ir kokiais pagrindais rengiamos masinės kratos. Jei rezultatas bus tik kelių dienų triukšmas, kitas įrašas greičiausiai pasirodys lygiai taip pat – per kelis mėnesius ir be aiškaus atsakymo.
O jūs kaip manote: jei po kratų 109-iose patalpose draudžiamų daiktų beveik nerasta, tai rodo, kad sistema veikia, ar kad kratos buvo skirtos parodyti veiksmą, o ne rasti tai, kas tikrai egzistuoja?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.