Telšiuose – sukčiavimo tyrimas: įmonė pinigų pasigedo per beveik penkis mėnesius
Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sulaukė įmonės atstovo pareiškimo. Kaip trečiadienį pranešė Policijos departamentas, įmonės atstovas kreipėsi dėl galimai 1981 metais gimusios moters įvykdyto nusikaltimo. Pareiškime nurodyta, kad pinigai buvo pasisavinti laikotarpiu nuo vasario 10 d. iki birželio 29 d. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą – kaip nurodoma pranešime, „dėl sukčiavimo“.
Tiek žinome. Įmonės pavadinimas, tiksli suma ir kitos detalės lieka tyrimo medžiagoje ir viešai nekomentuojamos. Vis dėlto pats faktas – kad kalbama apie beveik penkis mėnesius trukusį laikotarpį – vertas dėmesio, nes jis atskleidžia platesnį klausimą: kaip greitai bendrovės pajunta, kad pinigai ėmė tekėti ne ta linkme?
Vasario 10-oji – birželio 29-oji: kodėl taip ilgai?
Vasario 10-oji ir birželio 29-oji – tai ne viena diena, o beveik penki mėnesiai. Jei pinigai tikrai pasisavinti per visą šį laikotarpį, kyla natūralus klausimas: kodėl apie tai sužinota tik dabar? Atsakymų gali būti keli, ir ne visi jie rodo tyčinį aplaidumą.
Pirma, pinigai gali būti tirpę po truputį – po kelis šimtus eurų per savaitę, kol galiausiai susidarė pastebima suma. Tokie atvejai dažnai atskleidžiami ne kasdienėje apskaitoje, o per planinį auditą arba visiškai atsitiktinai – kai sąskaita nesueina su pirminiais dokumentais. Antra, įmonėse, kur vienas žmogus tvarko ir mokėjimus, ir jų patvirtinimą, sukčiavimą pastebėti sunkiau, nes nėra antros poros akių, kuri patikrintų kiekvieną operaciją.
Nežinome, ką konkrečiai nustatė įmonė, tačiau pats laiko tarpas leidžia suprasti viena: jei vidinė kontrolė būtų buvusi jautresnė, pinigų nutekėjimas galėjo būti pastebėtas anksčiau. Ir tai nebūtinai byloja apie blogą valią – dažniausiai tai reiškia, kad kontrolės mechanizmai nebuvo pritaikyti prie realios rizikos.
Sukčiavimas ar pasisavinimas: teisinis niuansas
Šaltinyje vartojamos dvi skirtingos sąvokos. Policija praneša apie tyrimą dėl „sukčiavimo“, o pareiškime kalbama apie „pasisavintus“ pinigus. Lietuvos baudžiamajame kodekse tai – du skirtingi straipsniai. Sukčiavimas (BK 182 str.) siejamas su apgaule, kai piktnaudžiaujama pasitikėjimu ir išviliojamas turtas. Pasisavinimas (BK 183 str.) – kai pasisavinamas svetimas turtas, kuris buvo patikėtas. Skirtumas iš pirmo žvilgsnio smulkus, bet teisine prasme svarbus: nuo jo priklauso, kaip bus kvalifikuojama veika ir kokios pasekmės gresia.
Viešai pateikta informacija leidžia suprasti tik tiek, kad tyrimas pradėtas būtent dėl sukčiavimo. Ar vėliau kvalifikacija keisis, paaiškės tyrimo eigoje. Verta atsiminti: ikiteisminis tyrimas – tai dar ne kaltinimas, o tik proceso etapas, kuriame aiškinamasi, kas ir kaip įvyko. Įtariamoji turi nekaltumo prezumpciją, kol jos kaltė neįrodyta įstatymo numatyta tvarka.< /p>
Ką tai atskleidžia apie vidinę įmonių kontrolę
Istorija iš Telšių – ne išimtis, o veikiau pavyzdys to, su kuo įmonės susiduria nuolat. Finansinių nusikaltimų statistika rodo, kad daugiausiai nuostolių padaro ne išorinės atakos, o vidiniai pažeidimai – kai pasitikėjimas žmogumi yra didesnis nei procedūros. Būtent todėl apskaitos specialistai kartoja tą pačią tiesą: pareigų, susijusių su pinigais, atskyrimas yra pigiausia prevencija.
Praktikoje mažose ir vidutinėse įmonėse tai padaryti sunku. Vienas buhalteris, vienas vadovas, vienas kasos aparatas – ir jau susidaro situacija, kai faktiškai viską daro vienas žmogus. Tokiu atveju gelbsti ne pareigų atskyrimas, o reguliarus, netikėtas patikrinimas – pavyzdžiui, banko išrašų sutikrinimas su pirminiais dokumentais kas mėnesį, o ne kartą per metus. Tai užima kelias valandas, bet gali sutaupyti tūkstančius.
Yra ir psichologinė pusė. Dauguma įmonių vadovų linkę manyti, kad „pas mus taip neatsitiks“, nes komanda maža ir visi vieni kitus pažįsta. Būtent šis įsitikinimas ir yra silpniausia vieta. Kuo mažesnė komanda, tuo didesnis kiekvieno žmogaus vaidmuo – ir tuo mažiau galimybių pastebėti nukrypimą, jei jis ateina iš patikimo kolegos.
Dar vienas dalykas, apie kurį verta pagalvoti: įmonės dažnai bijo „kelti triukšmą“ ir vidines problemas sprendžia tyliai, be policijos. Tai gali atrodyti patogu, bet ilgalaikėje perspektyvoje – brangu. Tyrimas viešojoje erdvėje, kaip šis, parodo, kad kreipimasis į teisėsaugą yra norma, o ne paskutinė išeitis. Ir tai gera žinia: kuo daugiau tokių atvejų tampa vieši, tuo mažiau įmonių tyli.
Kodėl apie tai sužinome
Viešoji informacija apie tokius tyrimus dažniausiai apsiriboja keliais sakiniais: kas, kada ir kokia kvalifikacija. Tai normalu – ikiteisminio tyrimo duomenys saugomi, kad nebūtų pakenkta tyrimui ir nepažeistos žmogaus teisės. Būtent dėl šio lakoniškumo kiekvienas toks pranešimas gali atrodyti kaip atsitiktinumas. Iš tiesų tai – platesnės tendencijos dalis.
Kai įmonė nusprendžia kreiptis į policiją, ji dažniausiai jau būna atlikusi vidinį patikrinimą: susidėliojusi dokumentus, išsiaiškinusi laikotarpį, galbūt pasikalbėjusi su darbuotoja. Tik tada sekamas pareiškimas. Tai paaiškina, kodėl tarp įvykio ir pranešimo dažnai būna kelių mėnesių tarpas – ne todėl, kad niekas nieko nepastebėjo, o todėl, kad įmonės pirmiausia bando susidėlioti faktus pačios.
Ko verta pasimokyti
Kol tyrimas tęsiasi, atsakymų į svarbiausius klausimus dar nėra. Tačiau vienas klausimas kyla jau dabar – ir jis aktualus kiekvienai įmonei, nesvarbu, ar ji maža, ar didelė: jei jūsų buhalterijoje pinigai imtų tirpti vasarį, ar kas nors tai pastebėtų iki birželio? O jei pastebėtų – ar žinotų, ką daryti toliau?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.