Prancūzijos įkalinimo įstaigų kasdienybė: perpildytos kameros ir klestinti kontrabanda
Už Vilparizė kalėjimo sienų Senos-San Deni departamente vyrai vaikšto lyg narvuose uždaryti žvėrys. Pasivaikščiojimo kiemai ir maždaug tuzinas korpusų lūžta nuo 1 100 kalinių, nors vietų yra tik 443. Tai reiškia du šimtus proc. siekiantį užpildymą – vieną didžiausių rodiklių visoje Prancūzijoje. Tokia padėtis dvasinės ramybės neprideda ir keturiasdešimčiai tuo metu dirbančių pareigūnų. Ypač postui vadovaujančiam vyrui, kurio pravardė Tupakas – taip jis vadinamas dėl išorinio panašumo į amerikiečių repo legendą. Jo atsakomybė – blokas, kuriame gyvena 75 ypač pavojingi nuteistieji: žudikai, vagys ir narkotikų prekeiviai.
Ši popietė jam ir kolegoms vėl bus sunki. Korpuso gale ką tik suveikė priešgaisrinė signalizacija. Tokie dalykai čia kartojasi maždaug kartą per mėnesį. Vienas kalinys tiesiog koridoriuje padegė kamerą. Tupakas nedelsdamas perspėja gretimose kamerose esančius žmones, vyrai ruošiasi skubiam veikimui. Visas pietinis sparnas akimirksniu galėtų pavirsti liepsnos jūra, o laukti ugniagesių laiko nėra. Pareigūnai užsideda specialią įrangą, kurios kalėjimas turi nedideles atsargas.
Paaiškėja, kad už šių durų esantys asmenys laukia teismo nuosprendžio arba jau nuteisti – vienas jų neseniai sužinojo, jog už grotų praleis devynerius metus, ir į šią žinią reagavo itin audringai. Padegėjas išgelbėtas iš ugnies, bet jo būklė kritinė, jis praradęs sąmonę. Pareigūnai tampa ne tik ugniagesiais, bet ir skubiosios pagalbos medikais, kol atvyksta gydytojai. Kalinys paguldomas į stabilią šoninę padėtį ir griežtai saugomas išvežamas į ligoninę. Pagal taisykles po nuosprendžio jis turėjo būti perkeltas į kitą kamerą, tačiau darbuotojų trūkumas reiškė vėlavimą. Taip protestuodamas prieš situaciją, kalinys sukėlė gaisrą. Tupacui pavyko pabalnoti blogiausią baigtį, tačiau viena netekta kamera reiškia dar vieną galvosūkį perpildytose įstaigose.
Kritinė padėtis šalies mastu
Prancūzijoje šiuo metu veikia 186 kalėjimai, turintys 62 363 vietas, o nuteistųjų ir suimtųjų skaičius viršija 81 000. Šis kalėjimų perpildymo lygis yra didžiausias Europoje, pralenkiantis net Kiprą ir Rumuniją. Kiekvieną naktį 4 500 nuteistųjų priversti miegoti ant pliko grindų devynių kvadratinių metrų kamerose. Prastos sanitarinės sąlygos ir nuolatinė trintis tik kaitina atmosferą.
Įstaigose nuolat atsiranda naujų srautų, todėl darbuotojams tenka nuolat improvizuoti. Pietiniame Paryžiaus priemiestyje esančiame Freno kalėjime kaliniams tenka dalytis erdvėmis su graužikais bei tarakonais. Kasmet valstybė skiria po 180 000 eurų graužikų ir patalų blakių naikinimui, tačiau šios priemonės vargiai padeda. Tokia aplinka kelia nuolatinį stresą tiek darbuotojams, tiek pačiai bendruomenei.
Kiekvieno naujo etapo metu vadovybė ir prižiūrėtojai turi padaryti stebuklus, kad ribotoje erdvėje sutalpintų smulkius nusikaltėlius, šizofrenikus bei radikalizuotus asmenis. Statistika rodo, kad vienas iš penkių kalinių serga psichikos ligomis, o tai darbuotojų kasdienybę paverčia tikru iššūkiu.
Kasdienės kovos su vietų trūkumu
Grįžtant į Vilparizė sulaikymo centrą, vyresnysis pareigūnas Tupakas rytą pradeda nuo jau kasdienybe tapusios kovos dėl kvadratinių metrų. Per 23 darbo metus čia jis pažįsta kiekvieną durų rankeną. Dėl darbuotojų stoko vienas pareigūnas prižiūri apie dešimt kalinių. Įstatymai numato, kad devynių kvadratinių metrų celėje turi gyventi tik vienas asmuo, tačiau realybė kita – jau daugelį metų statomi dviaukštai lovų rėmai, o dabar tenka guldyti ir po tris.
Į šią sistemą patenka vis nauji asmenys. Štai trečią kartą kalinys, vagystėmis išgarsėjęs vyras, atvedamas į jau dviejų asmenų užimtą kamerą. Jam tenka gultis ant paprasto čiužinio ant grindų. Kalėjimo skalbyklos vadovo užsakymas vėluoja kelias savaites, naujų čiužinių beveik neliko. Prižiūrėtojai sandėliuose laiko senus, suplėšytus ir purvinus čiužinius iš bėdos, nes tokios išimtys jau virto norma.
Nors elementarūs patogumai, tokie kaip televizorius, šaldytuvas ar stacionarus telefonas, kameroje egz istuoja, bendras vaizdas išlieka slogus. Pavyzdžiui, kaliniai randa būdų pagerinti buitį: pasigamina lovas iš lentynų ar improvizuotas kriaukles, o neono lempas apdengia tam, kad sumažintų akių varginimą.
Slegiantys lygių ir smurto rodikliai
Europos Žmogaus Teisių Teismas jau ne kartą – 2020 ir 2023 metais – smerkte pasmerkė Prancūziją dėl nepakeliamų kalinimo sąlygų seniausiuose pastatuose. Tokias vietas geriausiai atspindi 1898 metais pastatytas Freno kalėjimas, apimantis 19 hektarų plotą. Didžiuliai metaliniai laiptai ir masyvios medinės durys primena filmų apie šeštojo dešimtmečio gangsterius dekoracijas.
Tačiau realybė kur kas tamsesnė. Čia dirbantis vyresnysis vadybininkas Kristofas, įstaigoje atsidūręs prieš dvejus metus, susiduria su dvigubu vietų perpildymu, drėgmės pūvančiomis sienomis ir nuolatiniu triukšmu. Duše apsilankyti leidžiama tik tris kartus per savaitę, sporto užsiėmimai sumažinti penkis kartus, o pasivaikščiojimai sutrumpinti iki vieno karto per dieną.
Tokia toksiška aplinka gimdo milžinišką smurtą. Prancūzijos įkalinimo įstaigose kasmet užfiksuojama apie 4 000 fizinio smurto atvejų – tai virš dešimties incidentų per parą. Kristofas savo akimis matė, kaip kolegą sumušė pakeliui į sporto kiemą. Pyktis ir įtampa čia tvyro nuolat, o bet kokia smulkmena gali įžiebti didžiulį konfliktą.
Psichikos sveikatos krizė ir savižudybių banga
Kalėjimai pamažu virsta psichiatrinėmis ligoninėmis. Specialistai apskaičiuoja, kad apie 20 procentų nuteistųjų kenčia nuo psichozinių sutrikimų, paranojos ar haliucinacijų. Teismai vis rečiau atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės dėl psichinės būklės, todėl sunkiai sergantys asmenys guldomi už grotų, o ne gydomi gydymo įstaigose. Tai reikalauja milžiniškų saugumo pajėgų pastangų.
Be to, kalėjimuose auga savižudybių skaičius. Kasmet tarp 100 ir 120 kalinių atima sau gyvybę – tai šešis kartus viršija šalies vidurkį. Tragiški poelgiai dažniausiai įvyksta po saulės laidos, kai naktiniai patruliai retesni, arba vos prasidėjus bausmės atlikimui.
Klestinti kontrabanda ir mobilieji telefonai
Nors saugumo komandos nuolat rengia reidus, įkalinimo įstaigos tapo beveik permatomos. Legendiniame La Sante kalėjime Paryžiuje, kuriam atnaujinti prieš kelerius metus buvo išleista 275 milijonai eurų, draudžiami daiktai vis tiek pasiekia adresatus. Per specialias kratas pareigūnai aptinka ne tik savadarbių slėptuvių sienose, bet ir galybę mobiliųjų telefonų, kuriais nusikaltėliai toliau vadovauja savo verslams iš laisvės atėmimo vietų.
Kur keliauja šimtai telefonų ir dešimtys kilogramų narkotikų? Atsakymas paprastas – už kalėjimo sienų. Vietiniai gyventojų nufilmuoti vaizdai rodo, kad bendrininkai tiesiog permeta siuntinius per sienas. Geriausia tam vieta tampa šalia esantis vaikų darželis, iš kurio stogų siuntiniai skrieja tiesiai į kalėjimo kiemus. Narkotikų platintojai tam naudoja specialias virves su svarmenimis, vadinamuosius „jo-jo“, kuriais kaliniai pakelia prekes aukštyn iš savo langų.
Technologijos tobulėja, todėl įstaigų sienas dabar kerta ir nauja grėsmė – dronai. Nepaisant valstybės investicijų į trukdytuvus, per metus virš Prancūzijos kalėjimų užfiksuojama daugiau nei tūkstantis dronų skrydžių, atgabenančių telefonus, mėsos produktus ar net pramogų rinkinius.
Kai kalėjimo sistema susiduria su vidine korupcija – kai pareigūnai ar sargybiniai patys įtraukiami į nelegalių prekių gabenimą – saugumo užtikrinimas tampa dar sudėtingesnis. Visgi, nepaisant kasdienio pavojaus, pareigūnai tęsia savo darbą perpildytuose koridoriuose, bandydami suvaldyti sistemą, kurioje įtampa niekada neslopsta.
Ar pavyks valstybei išspręsti šią gilią sisteminę krizę, kai įkalinimo įstaigos tampa ne tik bausmės, bet ir nuolatinio pavojaus zonomis? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.