Už Massachusetts valstijos kalėjimo sienų: kasdienybė su pavojingiausiais nusikaltėliais
Massachusetts valstijoje esantis Walpole kalėjimas yra paskutinė stotelė tiems, kurių kiti pataisos namai jau nebesugeba suvaldyti. Čia apgyvendinti 700 pačių smurtine ir neprognozuojama elgsena pasižyminčių nusikaltėlių, o jiems vadovauti kasdien atvyksta trisdešimt apsaugos pareigūnų. Jų darbas – primesti tvarką aplinkoje, kuri nuolat grėsmingai svyruoja ant chaoso ribos. Vienintelė įėjimo ir išėjimo vieta yra saugumo patikros punktas, kurio apsuptyje pareigūnai pasitinka naujai atvykstančius, tikrina smulkmenas ir žymi lankytojų riešus. Nuo pat kalėjimo atidarymo 1956 metais iš čia dar nėra pabėgęs nei vienas žmogus, tačiau įtampa tarp šių betoninių sienų niekada neslūgsta.
Kasdienė kova su savadarbėmis grėsmėmis
Į Walpole kalėjimą nusikaltėliai patenka ne vien dėl įvykdytų nusikaltimų sunkumo – nuo narkotikų platinimo iki daugybinių nužudymų – bet pirmiausia dėl pasikartojančio netinkamo elgesio kitose įstaigose. Čia dirbančiam vienuolikos narių perimetro saugumo vienetui (IPS) tenka atlikti policijos vaidmenį pasaulyje, sudarytame vien iš užkietėjusių asmenų. Vos per pirmąsias valandas vienas gaujos narys peiliu subadė kitą. Pareigūnai greitai atgavo ginklą – rankų darbo plieninį strypą su nupjautu galu. Praėjusiais metais Walpole kalėjime buvo rimtai užpulti 98 nuteistieji ir rasta net 260 nelegalių ginklų.
Pasak pareigūnų, jei visuomenė nori tvarkingai veikiančių kalėjimų, nusikaltimus privaloma tirti vietoje, nelaukiant išorinės policijos pagalbos. Atlikę apklausas ir gavę vertingos informacijos, saugumo vieneto vadovai netrukus surengė netikėtą Plymouth 2 bloko kamerų patikratą. Tokios operacijos reikalauja milžiniško logistinio tikslumo: reikia greitai ištuštinti 45 kameras ir neleisti tarpusavyje susipriešinusiems gaujų nariams pulti vieniems kitų.
Per kratas pareigūnai aptiko įvairiausių kontrabandinių daiktų – pradedant modifikuotais akiniais, kurių metalinės kojelės buvo paaštrintos naudojimui kaip ginklai, ir baigiant savadarbiais šildyturais, vadinamaisiais „stingeriais“, pagamintais iš nagų kirpiklių ir laidų, galinčiais akimirksniu užvirinti vandenį ar tapti pavojingu sviediniu. Tokiose operacijose pareigūnų budrumas negali atsipalaiduoti nė sekundei, kadangi praėjusiais metais beveik dešimtadalis darbuotojų patyrė smurtinius užpuolimus iš nuteistųjų pusės.
Stebėjimo kameros ir taisyklės blokuose
Saugumo vienetas nuolat stebi įtampą tarp skirtingų rasinių grupių, siekdamas užkirsti kelią masinėms riaušėms. Stebėjimo galerijoje per veidrodinius stiklus dirbantys pareigūnai fiksuoja vyresnius gaujų lyderius, bandančius manipuliuoti jaunesniais nuteistaisiais ir kurstyt i rasinius konfliktus. Kalėjimo koridoriai ir ventiliacijos šachtos tampa slaptais pasluoksnių postais, kur pareigūnai klausosi kalinių pokalbių apie planuojamus ginklus ar naminės alkoholio gamybos detales.
Kalėjimo gaujų galybė kartais siekia net už įstaigos ribų. Vienas iš pareigūnų dalijosi patirtimi, kai prieš pusantrų metų prie jo namų pasirodė grupė asmenų, grasinusi nutraukti jo vykdomą veiklą. Kitas incidentas kilo tuomet, kai iš kalėjimo buvo išsiųstas grasinantis laiškas valstybės prokurorui, kuriame atvirai dėstyti grasinimai padėti bombą į automobilį ar namą. Saugumo pareigūnai netrukus išsiaiškino šio poelgio autorius ir akis į akį pasikalbėjo su kaliniu, primindami, kad tokie veiksmai susilauks griežtų pasekmių.
Gyvenimas tarp šių sienų palieka pėdsaką ir patiems darbuotojams. Ilgamečiai darbuotojai atvirauja, kad nuolatinis stresas, grėsmė ir baimė dėl savo saugumo dažnai priveda prie išsekimo, priklausomybių ar net ankstyvos mirties sulaukus pensijos. Vidutinė pareigūnų gyvenimo trukmė šioje srityje siekia vos 55 metus, o pavojaus signalas galvoje zvimbia net ir pasibaigus pamainai.
Psichologinė izoliacija ir sunkiausi kaliniai
Discipline Unit (DDU) izoliacinėse patamerėse laikomi patys pavojingiausi ir sunkiausiai suvaldomi kaliniai. Tarp jų – Charlie Chase, pasiekęs liūdną rekordą su 132 drausmės nubaudimais ir pelnęs ilgiausią bausmę šiame padalinyje. Jo kamera nuolat kratoma, o ant durų ir sienų rasta nacių simbolikos. Nors Charlie ir kiti nuteistieji per savo teisininkus reikalauja nutraukti izoliaciją, vadindami tai žiauriu elgesiu, pareigūnai pabrėžia, kad jėga išvedinėti tenka tik tuos, kurie atsisako paklusti taisyklėms ir kelia tiesioginę grėsmę.
Kai kurie kaliniai pasižymi itin sunkiais psichikos sutrikimais, kurie pareigūnams sukelia papildomų iššūkių. Būta atvejų, kai nuteistieji siųsdavo laiškus, užpildytus žmogaus išmatomis ar vėmalais, arba užpuldavo dvasininkus bei medicinos darbuotojus. Tokie išpuoliai tik pratęsia jų buvimą izoliacinėse patalpose.
Laisvė po dešimtmečių už grotų
Visgi kartais ateina diena, kai ilgas bausmes atlikę asmenys palieka kalėjimą. Pavyzdžiui, nuteistasis Luis Vega po penkerių metų ir kelių mėnesių praleistų izoliacijoje ruošėsi grįžti į visuomenę gavęs penkiasdešimties dolerių čekį. Paklaustas apie ateitį, jis neslėpė, kad grįžta į tą pačią aplinką, iš kurios kilęs, ir supranta, jog tikrasis pasikeitimas priklauso nuo paties žmogaus valios. Patyrę pareigūnai žino, kad daugelis čia sugrįžta kaip karjeriniai nusikaltėliai, tačiau viliasi, kad bent maža dalis jų elgesio pavyzdžio paliks teigiamą pėdsaką nuteistųjų atmintyje.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.