Telšiai per vieną dieną: plokštainis už 4 eurus, muziejus už 3 ir takas, kuris nustebino labiausiai
Telšiuose esu buvęs ne kartą – darbo reikalais. Bet paturistauti, paexplorinti, pašmirinėti po miestą taip ir neteko. Šiandieną važiuojam ir jau nebedaug liko. Kelio iki Telšių. Taip prasideda vieno keliautojo dienos įrašas, kuriame jis bando atsakyti į paprastą klausimą: ar Žemaitijos sostinė verta savaitgalio? Atsakymas, regis, yra „taip“, bet su keletu netikėtų posūkių.
Pirmas sustojimas – prekybos centras, kuris nustebino kainomis
„Telšienė oficialiai yra vadinama Žemaitijos sostine. Miestas įsikūręs prie Masčio ežero. Telšiuose gyvena vos šiek tiek daugiau negu 20 tūkstančių gyventojų, bet pats miestas yra labai gražus. Netgi, sakyčiau, tokia kurortinė atmosfera“, – pastebi keliautojas. Pirmas tikslas – ne muziejus, o prekybos centras „Mon“, kuriame jis tikisi rasti skanaus ir nebrangaus maisto. „Specialiai nevalgiau, kad atvažiavęs galėčiau čia pasiimti maisto.“
Jo akį patraukia keramikinė keptuvė. „Va, 12 eurų. Kiek ji kainuoja? Nematau kainos.“ Paaiškėja, kad keptuvė kainuoja 26,50 euro. „Daugoka už keptuvę. Aišku, gera tenais keramikinė danga, bet apsieis.“ Vietoj keptuvės jis pasirenka plokštainį. „Plokštainis kilogramas 5 eurai, čia yra 900 gramų – 4,45 euro. Bet per daug tų mačia ir pusryčiams, ir vakarienei. Realiai dar trečdalio nesuvalgiau, o jau apsivalgiau. Belenkaip skanu ir sočiai moka žemaičiai kepti.“
Žemaičių kaimo muziejus: antys, ožkos ir trobos iš praėjusio amžiaus
Pavalgęs keliautojas vyksta į Žemaičių kaimo muziejų. „Čia, manau, kažkas labai panašaus kaip Rumšiškių etnografinis muziejus. Tik žymiai mažesnis.“ Bilietas į muziejų – 3 eurai, nes ne sezonas. „Tik 3 eurai į muziejų įėjimas, tai pavalgom ir lekiam ten.“
Muziejuje jį pasitinka netikėtas performansas. „O kad dainuoja. Nu, ateikit, ateikit. Ateina. Žiūrėk, ateik. Geras. O čia tai buvo geras performansas. Ančių performansas. Jau vien dėl to apsimokėjo atvažiuoti į Telšius. Tokiu kadru su antim ne bet kur prigaudysi.“
Jis apžiūri autentiškas trobas. „Mažamečio valstiečio sodyba, gyvenamasis namas ir tvartas. Statytas 1908 metais. Perkeltas iš Varduvos kaimo Plungės rajono. Priklauso turtingo ūkininko sodybai.“ Toliau – jauja, statyta 1930 metais, perkelta iš Spukaičių kaimo Telšių rajono. „Gaila, kad negalima užeiti į vidų, bet kad būtų galima užeiti, reikia atvažiuoti sezono metu. Tai yra vasara nuo balandžio pirmo iki lapkričio pirmo.“
Jis užsuka ir pas gyvūnus. „O čia ožkos. Vartelis. Oi, žiūrėk, kokia žytė. Laškytė. Galim užeit pas tave į svečius.“ Po to – avys. „O gražuolės kokios. Duok paglostyti tave. Eikš, eikš. Nu, eik iš tu, drąsiausias.“ Keliautojas juokiasi: „Čia emocijų dabar tas man jaučiu pilnas žuvies.“
Alka muziejus: nuo akmens amžiaus iki romėniškų monetų
Po kaimo muziejaus jis vyksta į Žemaičių muziejų „Alka“. „Pasišnekėjau su Žemaičių kaimo muziejaus darbuotojais, sakė būtinai užsukti čionais. Sakė, visa žemaičių istorija bus šiame muziejuje nuo akmens amžiaus.“ Muziejuje jis randa išsamią ekspoziciją. „Žalvariniai dirbiniai. Romeniškos monetos. Žemaičių kaimyninės gentys nuo 500 metų iki 1300 metų. Eik tu sau.“
Jis pastebi ir interaktyvų žaidimą. „Čia įdomus žaidimėlis. Pasimok istorinį kostiu mą. Tada atsispauskit ir atsispausk į viršų kamerą.“ Muziejus jį nustebina moderniu įrengimu. „Labai moderniai, gražiai sutvarkytas muziejus.“ Jis taip pat pamato medžio skulptūrų ekspoziciją – „šventieji ir rūpintojėliai“ – ir plačią gyvūnijos įvairovę. „Kokia plati įvairovė gyvūnų. Kokio dydžio paveikslas.“
Senamiestis, katedra ir pietūs už 8 eurus
Išėjęs iš muziejaus, keliautojas pastebi, kad baterija baigiasi, bet nusprendžia važiuoti į senamiestį. „Vau, tikrai labai gražus senamiestis. Šių senamiestis ir katedra labai graži.“ Jis bando užeiti į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą. „Kaip žinot, ar galėsim užeit? O nėra rankenų. Tai turbūt neužeisim.“ Vis dėlto vėliau jam pavyksta patekti į vidų. „Tikrai įspūdingai atrodo. Dar čia galima užlipti į antrą aukštą.“
Pietums jis pasirenka restoraną „Senamiestis“, kurį rekomendavo muziejaus darbuotoja. „Užėjusį restoraną pasitiko maloni ir draugiškai nusiteikusi barmenė, o taip pat ir draugiškos kainos, kadangi pataikiau dienos pietų metu.“ Jis užsisako vištienos sriubą už 2 eurus ir kiaulienos nugarinės kepsnį už 6 eurus. „Visas dienos pietų komplektas man kainavo 8 eurus. Sriuba buvo tikrai labai skani. Maistas tikrai labai skanus, daržovės šviežios. Paprastas naminis patiekalas, bet tikrai neprastas. Pilnai rekomenduočiau šią vietą draugams.“
Ilgio ežero takas: „10 liuksų“ ir netikėtas atradimas
Po pietų jis vyksta į Ilgio ežero pažintinį taką. „Atvažiavom į Ilgio ežero pažintinį taką. Miškas gražus. Gamta, pelkės.“ Takas jam palieka didžiausią įspūdį. „Vau, kokio gerumo takas šitas. Eina sau. Džiaugiuosi. Reikėjo kažką skipinti. Galbūt tą muziejų aš čia būčiau… Jeigu reikėtų rinktis dabar, tai skipinčiau tą žemaičių muziejų, mieliau gamikį. Tai mielai iškeisčiau.“
Jis pastebi, kad takas yra labai gerai įrengtas. „Va čia tai yra 10 liuksų. Visiem rekomenduoju. Ir suoliukų yra. Čia visiškas čillas.“ Toliau – pelkė su lentomis. „Nu čia pelkė tokia grynai perkaita. Nice. Tai čia va kaip tik desertui šitas takas. Šiandienos desertas. Amazing, amazing.“
Jis atkreipia dėmesį į sankryžą, kurioje atsiveria kiti maršrutai. „Germanto ežeras – 300 metrų. Durbino ežero apžvalgos bokštas – 700 metrų. Germanto ežeras per šitą pusę – 1,6 km. Čia reikia visą pusdienį skirti, išeksplorinti visą šitą teritoriją. Čia ne vienai dienai, visam savaitgaliui galima atvažiuot ir tikrai rasi ką veikt.“
Ką tai sako apie mus?
Šis kelionės įrašas – tai ne tik sąrašas vietų, kurias verta aplankyti. Tai priminimas, kad kartais mažiausi miestai nustebina labiausiai. Telšiai – miestas, kuriame plokštainis kainuoja 4 eurus, muziejus – 3, o pietūs – 8. Bet tai, ką jis duoda už tuos kelis eurus, yra daug daugiau: autentiška žemaitiška virtuvė, kaimo trobų istorija, moderniai sutvarkytas muziejus ir gamtos takai, kurie prilygsta bet kuriam kurortui.
Keliautojas pripažįsta, kad Telšiai jam paliko įspūdį. „Reikia vasarą čia atvaryt. Dabar rudens sezonu anksti temsta, tai sunku viską ir spėti apvaikščioti ir viską patirti šitame nuostabiame mieste.“ Ir nors jis planavo daugiau, baterija išsikrovė, laikas baigėsi, o takas liko ne iki galo apeitas – tai tik dar vienas argumentas sugrįžti.
Ką apie tai manote jūs? Ar Telšiai jums yra tik miestas pakeliui, ar vieta, kurią verta atrasti iš naujo? Pasidalinkite savo nuomone.
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.