Telšių savivaldybės sprendimai po padidinamuoju stiklu: nuo Lakštingalų g. 8 iki ežero skardžio
2013-ųjų rugpjūčio 23-ąją Telšių jaunimo mokykla buvo visiškai panaikinta ir išregistruota. Nuo tos dienos prasidėjo kita šios vietos istorija – ilgi metai tuštumos, aukštų piktžolių, erkių ir vietinių gyventojų nepasitenkinimo. Po kelerių metų tas pats beveik hektaro sklypas su mokyklos pastatais buvo parduotas privačiam vystytojui už 97 tūkst. eurų, o netrukus buvusiose klasėse išdygo 40 butų. Kaip tai įvyko ir kodėl šis sandoris iki šiol kelia klausimų?
Nuo jaunimo mokyklos iki apleistos teritorijos
Lakštingalų g. 8 Telšiuose esantis kompleksas kadaise buvo viešasis turtas, skirtas miesto jaunimui. Nuo 1995-ųjų čia veikė Telšių jaunimo mokykla, teikusi bendrojo ugdymo paslaugas ir alternatyvias mokymosi kryptis paaugliams. Pastatai buvo sujungti koridoriais, o pati teritorija užėmė beveik hektarą. Tai buvo viena tų vietų, kurios mieste turėjo aiškią paskirtį ir kasdienį gyvenimą.
Tačiau 2013-iaisiais dėl struktūrinių reorganizacijų mokykla buvo uždaryta. Nuo to momento prasidėjo tai, ką galima pavadinti apleistos žemės era. Savivaldybė teritorijos neprižiūrėjo: kiemai apaugo aukštomis piktžolėmis, atsirado erkių, o pastatai tapo patogia vieta nusikaltėliams ir vandalams. Vietos bendruomenė ėmė reikšti vis didesnį nepasitenkinimą, matydama, kaip buvusi mokykla virsta apleista dykra.
Valdžia iš pradžių siūlė šią vietą pertvarkyti valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau aplinkiniai gyventojai tam griežtai prieštaravo – jie nenorėjo, kad jų kaimynystėje atsirastų valstybinis centras, kuris, jų nuomone, keltų grėsmę. Savivaldybė šios idėjos atsisakė. Taip teritorija liko tarsi užmiršta, o laikas ėjo.
Sandoris, kuris sukėlė klausimų
Praėjus keleriems metams po uždarymo, savivaldybė nusprendė šį turtą parduoti aukcione. Pagrindinis pirkėjas – privatus vystytojas UAB „Geko invest“. Sandorio suma privertė daugelį suraukti kaktą. Pastatai buvo parduoti už 28 086 eurus, o beveik hektaro žemės sklypas – už 69 813 eurų. Bendra suma – 97 899 eurai.
Už šią sumą vystytojas įsigijo visą buvusios mokyklos kompleksą su pastatais pačiame mieste. Tokia kaina vietos žurnalistams ir gyventojams pasirodė neįprastai maža. Kyla natūralus klausimas: kaip buvo vertinamas viešasis turtas ir kodėl už jį gauta būtent tokia suma? Šiandien, kai toje pačioje vietoje stovi dešimtys naujų butų, sandorio proporcijos atrodo dar ryškiau.
„Rekonstravimo“ spraga: kaip 40 butų atsirado mokyklos pastate
Dar įdomesnis sprendimas buvo administracinis. Užuot inicijavę naujos gyvenamosios statybos projektą, kuris reikalautų griežtesnių procedūrų ir didesnių mokesčių, vystytojai pasirinko kitą kelią. Projektas buvo įformintas kaip „mokslo paskirties pastato rekonstravimas“ – tai yra esamo pastato pertvarkymas, o ne nauja statyba.
Pagal šią schemą buvo nugriautas centrinis koridorius, jungęs mokyklos blokus, o patys pastatai išdalinti į atskirus vienetus. Pagrindiniai dviejų aukštų mokyklos blokai buvo visiškai ištuštinti, o juose, naudojant identiškas veidrodines struktūras pirmame ir antrame aukštuose, buvo suprojektuoti 40 butų. Buvusios klasės virto gyvenamaisiais kambariais.
Šis sprendimas leido apeiti zonavimo reikalavimus, kurie paprastai taikomi naujiems gyvenamiesiems projektams. Vietos bendruomenė ir žurnalistai ėmė klausti, ar toks „rekonstravimas“ atitinka viešąjį interesą ir ar savivaldybė, parduodama turtą, numatė, kad jis bus panaudotas būtent taip.
Meras Tomas Katkus: inžinieriaus akimis
Šis sandoris yra glaudžiai susijęs su dabartiniu Telšių rajono meru Tomu Katkumi, kuris pareigas pradėjo eiti 2023-ųjų balandžio 19-ąją. Prieš tai, 2020–2023 metais, jis dirbo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, o dar anksčiau – Statybos inspekcijoje. Nuo 2012 iki 2017 metų Katkus buvo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) Telšių skyriaus vyriausiasis specialistas.
Būtent ši patirtis – išmanyti statybos leidimus, zonavimo taisykles ir žemės naudojimo reglamentus – lemia, k odėl vietos opozicija ir kritikai atidžiai stebi jo administracijos sprendimus, susijusius su privačiais statybos projektais. Meras yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą, įgijęs kelių ir geležinkelių inžinerijos išsilavinimą, o prieš politiką dirbo inžinieriumi bei vadovaujančiose pozicijose privačiame sektoriuje.
Ežero g. 7: dar vienas skardis, kuris tapo aistrų objektu
Panaši istorija, kuri sulaukė dar didesnio visuomenės dėmesio, yra susijusi su Ežero g. 7 – sklypu prie Mastio ežero, šalia miesto liftų ir lauko amfiteatro. Kai buvo paskelbti kelių butų gyvenamojo pastato projektiniai pasiūlymai ant ežero skardžio, tai sukėlė stiprų vietos gyventojų pasipiktinimą.
Gyventojai socialiniuose tinkluose ir vietinėje žiniasklaidoje kėlė dvigubų standartų klausimą: eiliniai piliečiai dažnai sulaukia griežtų aplinkosaugos ir statybos institucijų atmetimų dėl menkiausių namų remonto darbų prie ežero, o privatus vystytojas gavo leidimus statyti iškilų daugiabutį pirmoje, saugomoje pakrantės zonoje. Statybos darbai šioje vietoje prasidėjo 2026-ųjų pradžioje.
Savivaldybė oficialiai pabrėžia, kad jos prioritetas – viešųjų erdvių atgaivinimas. Administracija vykdo „Išmaniojo miesto“ iniciatyvą, kuria siekiama pertvarkyti vakarinę Mastio ežero pakrantę, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus bei įrengti naują plaukiojantį fontaną. Tačiau skirtumas tarp viešųjų parkų plėtros ir kritikuojamų privačių statybų leidimų būtent ir skatina vietos kalbas apie „įtartinus planus“.
Kitos kontroversijos: laiškas ir STT ataskaita
Reikia paminėti, kad Telšių rajono savivaldybė susidūrė ir su kitomis, mažesnėmis kontroversijomis. 2025-aisiais vietos žiniasklaidoje pasirodė istorija apie nutekėjusį vidinį laišką, adresuotą kultūros įstaigoms. Savivaldybė oficialiai pareiškė, kad meras nežinojo jo turinio ir jam nepritarė, todėl didesnė politinė spekuliacija neįsibėgėjo.
Taip pat 2025-aisiais Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kelių savivaldybių, tarp jų ir Telšių, „Mero rezervo fondo“ analizę, nurodydama galimas korupcijos ar skaidrumo stokos rizikas. Tačiau ataskaitoje pažymėta, kad Katkaus savivaldybė šio fondo nuo jo įkūrimo nė karto nepanaudojo, todėl jokio faktinio finansinio pažeidimo nebuvo. Meras sutiko su skaidrumo pasiūlymais ir atnaujino fondo veiklos nuostatus.
Ką tai sako apie savivaldos sprendimus?
Ši istorija nėra vien apie vieną pastatą Telšiuose. Tai pavyzdys, kaip viešasis turtas gali būti parduotas už santykinai nedidelę sumą, o vėliau, pasitelkus administracines spragas, paverstas komerciniu projektu. Savivaldybė turėjo galimybę spręsti apleistos teritorijos problemą, tačiau pasirinko pardavimą. Vietos bendruomenė, kuri iš pradžių protestavo prieš valstybinį centrą, dabar mato, kad vietoje jo atsirado privatūs butai.
Kai meras yra profesionalus inžinierius, išmanantis statybos reglamentus, visuomenės lūkesčiai dėl skaidrumo tampa dar didesni. Kiekvienas sprendimas, susijęs su žemės paskirties keitimu ar statybos leidimais, sulaukia padidinto dėmesio. Tai natūralu – žmonės nori suprasti, ar sprendimai priimami viešajam interesui, ar privatiems projektams.
Kyla klausimų, ar tokie sandoriai yra pakankamai skaidrūs, ar viešasis interesas buvo tinkamai apsaugotas ir ar savivaldybė turėjo aiškią viziją, kam ši vieta turėtų tarnauti. Buvusi jaunimo mokykla buvo viešoji erdvė, turėjusi socialinę paskirtį. Dabar tai uždaras gyvenamasis kompleksas. Panašiai ir Ežero g. 7 atveju – viešoji erdvė tampa privataus projekto dalimi.
Ar tai reiškia, kad savivaldybės neturi kitų būdų, kaip atgaivinti apleistą turtą? O gal tai rodo, kad skubant parduoti, prarandama galimybė išsaugoti vietos bendruomenei svarbias erdves? Šie klausimai lieka atviri, o Lakštingalų g. 8 ir Ežero g. 7 atvejai – tai priminimai, kad viešojo turto valdymas reikalauja ne tik sprendimų, bet ir atsakomybės už jų pasekmes.
Ką apie tai manote jūs? Ar savivaldybės turėtų labiau saugoti buvusias mokyklas ir kitas viešąsias erdves, ar pardavimas privačiam vystytojui yra priimtinas būdas spręsti apleistų pastatų problemą? Pasidalinkite savo nuomone.
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.