„Čekiukų" byla juda į pabaigą: buvę Radviliškio ir Telšių politikai pripažinti kaltais, bet teismas ne visiems skyrė vienodas sąlygas
Savivaldybių tarybų narių kanceliarinių lėšų skandalas, prieš kelerius metus prasidėjęs nuo visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyvos „Skaidrinam”, pamažu dėliojasi į konkrečius teismus sprendimus. Šiaulių apylinkės teismas patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimus dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu – tai reiškia, kad buvę Radviliškio ir Telšių rajonų politikai pripažinti kaltais, tik jiems nereikėjo eiti į ilgą teismo maratoną. Kaltės neigti niekas net nebandė.
Anot teisėsaugos, buvęs Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys G. Verdingas ir buvę Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai P. Kuizinas bei S. Čekanauskas, eidami pareigas 2019–2023 m., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pateikdavo išlaidų ataskaitas su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie išlaidas kurui. Kitaip tariant, popieriuose degalų sąskaitų atsirado daugiau, nei realiai jų buvo įsigyta.
Skaičiai šioje istorijoje iškalbingi. G. Verdingas Radviliškio rajono savivaldybės administracijai padarė 2 290 eurų turtinę žalą, P. Kuizinas Telšių administracijai – 3,5 tūkst., o S. Čekanauskas – 4 125 eurų. Nors kalbos apie „čekiukus” visuomenėje dažniausiai sukasi apie kelis šimtus eurų, realybė tokia, kad vien šie trys atvejai sudėjus sudaro beveik 10 tūkst. eurų. Ir tai – tik vienas mažas teismo posėdžių sąrašo gabalėlis.
Kaltę pripažino visi – ir pinigus grąžino
Visi trys buvę politikai visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino savivaldybėms padarytą žalą. Tai, ko gero, svarbiausia aplinkybė, dėl kurios byla buvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu, o ne ištempta per ilgus posėdžius. Teismas kiekvienam skyrė vienerių metų laidavimo terminą ir atėmė teisę trejiems metams būti išrinktiems į valstybės ar savivaldybių institucijų bei jų įstaigų, įmonių ar nevyriausybinių organizacijų renkamas pareigas.
Be to – taip, čia tas retas atvejis, kai „be to” tikrai tinka – paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės: įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. G. Verdingas šiam fondui turės sumokėti 2 tūkst. eurų, P. Kuizinas – 500 eurų, S. Čekanauskas – 1 tūkst. eurų.
Jei pažiūrėtume į proporcijas, įdomu tai, kad įmokos į fondą dydis ne visada tiesiogiai atspindi padarytos žalos dydį. S. Čekanauskas padarė didžiausią žalą (4 125 eurų), bet į fondą moka mažiau nei G. Verdingas, kurio žala siekė 2 290 eurų. Teismų praktikoje tokie skirtumai dažniausiai atsiranda dėl individualių aplinkybių – atlyginimo laiko, bendradarbiavimo su tyrimu, asmeninės situacijos. Vieno bendro „recepto” nėra.
V. Janulaitienės byla – jau su bauda, ne vien laidavimu
Kiek kitoks scenarijus susiklostė buvusiai Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narei Vidai Janulaitienei. Ji „čekiukų” byloje pripažinta kalta, o Šiaulių apylinkės teismas patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jai skirta 3 350 eurų bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktai į valstybės ar savivaldybių institucijų, jų įstaigų ar įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams.
Anot prokuratūros, V. Janulaitienė 2019–2022 m., eidama Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pateikė savo, kaip tarybos narės, išlaidų ataskaitas, jose galimai įtvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie išlaidas kurui. Tokiu būdu Radviliškio rajono savivaldybės administracijai padaryta 2 340 eurų turtinė žala.
Politikė visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino savivaldybei padarytą žalą. Skirtumas nuo kolegų – jai skirta ne laidavimo priemonė, o konkrečios dydžio bauda. Tai rodo, kad net ir pripažįstant kaltę, teismas renkasi skirtingas poveikio formas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.
Nuo visuomenininko iniciatyvos iki teismų salių
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam” ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių. Nuo mažų rajonų iki didmiesčių – pasitikrinti teko beveik visiems, kas bent kartą buvo pateikęs kuro čekį.
Šis tyrimas parodė tai, ką daug kas nujautė, bet mažai kas turėjo juodais ant balto: kanceliarinių lėšų sistema buvo tokia, kad ją apeiti buvo paprasčiau nei laikytis taisyklių. Kiekvienas tarybos narys turėjo teisę į tam tikrą sumą kanceliarinėms išlaidoms padengti. Klausimas, kaip ir už ką tos lėšos buvo leidžiamos, ilgą laiką liko tarsi pilkoji zona. Dabar ši zona po truputį nusidažo konkrečiomis baudomis, laidavimais ir teisių atėmimu.
Ką tai sako apie savivaldą apskritai?
Nereikėtų manyti, kad visi savivaldos politikai buvo sukčiai. Didžioji dalis žmonių dirbo sąžiningai, o tie, kurie bandė apeiti taisykles, dabar turi atsakyti. Bet pats faktas, kad vien tyrimo užteko, jog dešimtys bylų nusiristų į teismus, rodo sisteminę spragą. Taisyklės buvo per daug laisvos, kontrolės – per mažai, o atsakomybė – tarsi neaiški.
Dabar situacija keičiasi: savivaldybės griežtina kanceliarinių lėšų apskaitą, reikalauja detalesnių dokumentų, dažniau tikrina, ką politikai deklaruoja. Tai gera žinia rinkėjams. Bet lieka klausimas, ar griežtesnės taisyklės nesužlugdys tų, kurie ir taip dirbo tvarkingai – juk biurokratijos daugėja visiems vienodai.
Galbūt svarbiausia pamoka paprasta: kai visuomenė paklausia, sistemą galima išjudinti. Vienas aktyvus žmogus su idėja padarė tai, ko metų metus nepastebėjo nei institucijos, nei patys politikai. Ir nors kiekvienas teismo sprendimas atrodo kaip smulkmena – 500 eurų čia, 2 tūkst. ten – sudėjus juos visus susidaro gana aiškus paveikslas apie tai, kaip ilgai buvo žaidžiama su visiems bendrais pinigais.
O jūs – ar, sužinoję apie tokius teismo sprendimus, dar pasitikėtumėte savo savivaldybės taryba, ar pirmiausia pasidomėtumėte, ką ji veikia su jūsų mokesčiais?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.