Telšiuose – avarija, kuri vėl priminė: motociklininko niekas neapgina, išskyrus vairuotojo akis
Apie 12 val. Telšiuose, Plungės gatvėje, įvyko eismo įvykis, kuris per kelias sekundes vieną žmogų nubloškė į ligoninę, o kitam – į ikiteisminio tyrimo akiratį. Iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuodama „Lexus IS 250“ vairuotoja nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo „Yamaha XTZ 690“. Rezultatas – motociklininkas gydomas ligoninėje, o dėl kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kas čia svarbu? Ne tiek markės ar data, kiek tai, kad šis įvykis – klasikinis. Tokios avarijos pasikartoja kiekvieną šiltąjį sezoną, kone kiekviename mieste. Ir beveik visada tas pats scenarijus: automobilis, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo.
Kas tiksliai žinoma
Pirminiais duomenimis, prie vairo buvusi moteris, gimusi 1994 m., buvo blaivi. Motociklą vairavęs vyras, gimęs 1999 m., taip pat buvo blaivus. Tai reiškia, kad įvykio priežastis – ne alkoholis, ne apsvaigimas, o paprasčiausias dėmesio trūkumas ar neteisingas situacijos įvertinimas.
Motociklininkas po susidūrimo atsidūrė ligoninėje. Kiek vėliau paaiškės, kokie sužalojimai – ar tai kelios mėlynės, ar ilgas gydymas, galbūt ir negrįžtamos pasekmės. Bet kuriuo atveju, jo sezoną šis įvykis sugriovė.
Oficiali formuluotė skamba taip: „Dėl kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.“ Už šios sausos frazės slypi gana konkretūs dalykai. Jei bus nustatyta, kad vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jai gresia ne tik administracinė atsakomybė, bet – esant sunkesniems padariniams – ir baudžiamoji. Tada kalba sukasi apie žalos atlyginimą, netekimą teisės vairuoti ir, blogiausiu atveju, laisvės atėmimą. Tai jau nebe „atsiprašau, aš tavęs nepamačiau“.
Išvažiavimas iš aikštelės – viena pavojingiausių vietų
Atrodytų, ką ten to įdomaus – išvažiuoji iš stovėjimo aikštelės. Bet būtent tokios vietos – tarp didžiųjų miestų statistikos lyderių. Priežastys paprastos.
Pirma, vairuotojas, išvažiuodamas iš aikštelės, dažniausiai žiūri į vieną pusę – tą, iš kurios tikisi pavojaus. Antra, daugybė išvažiavimų yra apželdinti, apstatyti prekybos centrų stulpais, reklaminiais stendais ar tiesiog prastai projektuoti, tad matomumas – keli metri. Trečia, motociklas, skirtingai nei automobilis, akimis sunkiau „pagaunamas“ – jis siauras, jo siluetas mažiau kontrastinguose fone, o greitis dažnai nustebina.
Pridėkime prie to dar vieną niuansą: daugelis automobilininkų į motociklus žiūri su tam tikru psichologiniu filtru. Sąmoningai ar ne, motociklas suvokiamas kaip „rizikingas dalyvis“, todėl manoma, kad jis „tikrai“ praleis, „tikrai“ sulėtins. Toks mąstymas – klaidingas ir pavojingas.
Motociklininkas – be kėbulo, be oro pagalvių, be šansų
Jei automobilis susidu ria su automobiliu, dažniausiai ginčijamasi dėl žalos, kaltės ir draudimo išmokos. Jei automobilis susiduria su motociklu, žala pirmiausia – žmogaus kūnui. Motociklininkas neturi kėbulo, kuris sugertų smūgį. Nėra oro pagalvių, saugos diržų, deformacinės zonos. Yra tik šalmas, pirštinės ir daug vilties.
Būtent todėl bet koks „nepamačiau“ motociklininkui baigiasi ne bamperiu į bamperį, o ligoninės palata. Ir todėl kiekvienas automobilininkas, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, turi ne tik pažiūrėti, bet iš tikrųjų pamatyti. Du kartus. Į abi puses.
Vairuotojo blaivumas – ne pateisinimas
Akivaizdu, kad blaivumas – gerai. Abi pusės buvo blaivios, ir tai šioje istorijoje neblogos naujienos. Bet blaivumas – tik bazinė sąlyga. Jis nekompensuoja neteisingo manevro, neįvertinto greičio ar nepasirinktos saugios akimirkos. Dažnai juslinė reakcija „nespėsiu, bet vis tiek įvažiuosiu, nes jau pusę mašinos iškišau“ tampa kritine klaida. Motociklas per sekundę įveikia 15–20 metrų. Tai – ne daug laiko, bet labai daug skausmo.
Dar viena detalė: avarija įvyko apie 12 val. Tai dienos metas, kai matomumas turėtų būti geriausias. Jei susidūrimas įvyksta baltą dieną, ryškioje šviesoje, prie gero oro, tai tik dar labiau išryškina problemos esmę – tai ne tamsa ar lietus, tai pats vairuotojas.
Ką daryti konkretiems žmonėms
Jei esi automobilininkas, išvažiuodamas iš aikštelės prie pagrindinio kelio, elgiasi taip: visiškai sustok, pažiūrėk į kairę, į dešinę, dar kartą į kairę, ir tik tada judėk. Vienas metras per arti, viena sekundė per vėlu – ir viskas pasikeičia.
Jei esi motociklininkas ar dviratininkas, nenumanyk, kad tave pamatys. Galvok, kad nepamatys. Laikykis matomoje vietoje, dėvėk ryškius drabužius, venk „mirties taškų“ ir nepasitikėk posūkio signalu – pasitikėk tik tuo, ką matai pats.
Ir dar vienas dalykas – savivaldybės. Vietos, kur aikštelės išvažiavimas į pagrindinę gatvę yra problemiškas, turėtų būti pažymėtos aiškiau, o gal net pertvarkytos: platesni kampai, matomumą gerinantys veidrodžiai, guminiai gulintys policininkai ar šviesoforas.
Galiausiai – žmogiškai
Motociklininkas, gimęs 1999 m., šiandien guli ligoninėje. Galbūt jis laukė šios vasaros visą žiemą, planavo, rinkosi maršrutą, o dabar kalba socialiniai puslapiai, ligoninės korta ir tyrimas. Vairuotoja, gimusi 1994 m., taip pat turės atsakyti – ne tik teisiškai, bet ir morališkai.
Ir tai turbūt skaudžiausia šioje istorijoje – nereikėjo jokios didelės tragedijos, jokio piktavališkumo, jokios neblaivybės. Užteko vieno neįvertinto momento.
Klausimas tau, skaitytojau: kai paskutinį kartą išvažiavai iš aikštelės prie judrios gatvės – sustojai pilnai, ar „kaip nors pračiuožei“? Nes nuo atsakymo į šį klausimą gali priklausyti, ar šiandien skaitysi tokią istoriją, ar pats būsi jos veikėjas.
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.