Netikra „eRegitra“ ir „Luminor“ svetainės nusinešė tūkstančius: kaip sukčiai dirba Telšių krašte
Rugsėjo 28-osios vakaras Telšių apskrities policijai buvo darbingas. 22.19 val. Kelmės rajone, Šaltenių kaime, 1977 metais gimęs vyras užsuko į internetą vienu konkrečiu tikslu – pasitikrinti savo automobilio duomenis. Jis atsidūrė netikroje „eRegitra“ svetainėje ir suvedė elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Netrukus paaiškėjo, kad jo sąskaita tapo lengvesnė 1 250 eurų.
Tą pačią dieną, tik jau Telšiuose, 1955 metais gimęs vyras interneto naršyklėje pasirinko nuorodą, kuri atrodė kaip „Luminor“ banko. Suvedė prisijungimo duomenis. Rezultatas – 1 988 eurai, kurių sąskaitoje nebėra.
Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis. O spalio 1 dieną Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo dar vieną tyrimą – šįkart pagal įmonės atstovo pareiškimą. Jame nurodoma, kad, kaip įtariama, sukčiavimo būdu buvo pasisavinta įmonės turto už 8 939 eurus. Tyrimas pradėtas dėl sukčiavimo.
Trys bylos, viena schema
Jei atidžiai perskaitysite, kas nutiko, pamatysite, kad scenarijus beveik identiškas. Žmogus ieško vieno konkretaus dalyko – automobilio istorijos, banko puslapio, sąskaitos. Jis atsiduria puslapyje, kuris iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo tikrojo. Suveda duomenis, kuriuos paprastai saugo labiau nei piniginę. Ir tik po kelių minučių, kai bankas atsiunčia pranešimą apie pervedimą, supranta, kad kažkas ne taip.
Kelmės atvejis – tai tipiškas vadinamasis phishingas, kai sukuriama tiksli valstybinės institucijos kopija. Telšių – kai taikinys yra bankas. Klaipėdos – kai auka tampa įmonė, o suma gerokai didesnė už pavienių gyventojų netektis. Bendras vardiklis vienas: sukčiai neina pro duris, jie laukia, kol žmogus pats įves duomenis.
Kodėl žmonės užkliūva
Nes netikros svetainės jau seniai nebeatrodo kaip pigios apgavystės. Jos nukopijuojamos iki smulkmenų – logotipas, šriftas, spalvos, net poraštė su tais pačiais teisiniais pranešimais. Skirtumas dažnai tėra vienas simbolis interneto adrese, kurio akis ne visada pagauna.
Antras dalykas – paieškos sistemos. Sukčiai moka pinigus už reklamą, todėl jų puslapiai neretai atsiduria pačioje viršuje, virš tikrojo banko ar „Regitros“ nuorodos. Žmogus spaudžia pirmą rezultatą ir net nenutuokia, kad jau yra ne ten, kur norėjo.
Trečias – skubėjimas. Rugsėjo 28-osios atvejais žmonės tiesiog norėjo greitai susitvark yti reikalus. Niekas nesėdėjo ir negalvojo, ar tikrai šis puslapis tikras. O būtent tą akimirką, kai ranka jau ant klaviatūros, sukčiai ir laimi.
Kas nutinka su jūsų duomenimis
Elektroninės bankininkystės prisijungimas nėra tik „langas pažiūrėti, kiek liko sąskaitoje“. Tai raktas į visą finansinį gyvenimą. Su juo galima ne tik pervesti pinigus. Galima pasiimti greitąjį kreditą, keisti kontaktinius duomenis, prisijungti prie kitų susietų paslaugų.
Todėl pavogti duomenys paprastai nesunaudojami vieną kartą. Jie arba iškart išnaudojami keliems pervedimams, arba perparduodami tamsiajame internete kitiems „specialistams“. Kartais duomenys kurį laiką laikomi „šaldytuvе“ – laukiama, kol žmogus nusiramins, pakeis slaptažodį ir pamirš, ir tada bandoma dar kartą.
Dar vienas dalykas, apie kurį aukos dažnai nesužino iškart – jų vardu gali būti atidarytos vadinamosios „mulų“ sąskaitos, per kurias sukčiai perveda nusikalstamu būdu gautus pinigus. Tada žmogus gauna šaukimą į policiją ir aiškinasi, kodėl jo vardas figūruoja kitoje byloje.
Ką daryti, kad nepatektumėte
Pirmiausia – niekada nespauskite nuorodos, gautos trumpąja žinute ar el. paštu, ypač jei joje prašoma „patvirtinti duomenis“ ar „atnaujinti paskyrą“. Bankai taip nerašo. Jei kyla abejonių, atsidarykite naršyklę ir įveskite banko adresą ranka arba naudokitės išsaugota žyme.
Antra – prieš vesdami duomenis, pažiūrėkite į adreso juostą. Ar ten tiksliai „luminor.lt“, o ne „luminor-lt.com“ ar panašiai? Ar yra spynelės ženklas? Tai trunka dvi sekundes, o gali sutaupyti tūkstantį.
Trečia – įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą. Net jei sukčiai gaus slaptažodį, be papildomo kodo jie nieko nepadarys.
Ketvirta – pastebėję, kad pinigai dingo, skambinkite bankui nedelsdami. Kiekviena minutė svarbi, nes pervedimą kartais dar įmanoma sustabdyti. Ir būtinai praneškite policijai – net jei suma atrodo nedidelė. Būtent iš tokių pranešimų ir dėliojasi bendras sukčių tinklas.
Vietoj pabaigos
Šios trys bylos – ne išimtis, o kasdienybė. Klaipėdos, Telšių, Kelmės atvejai tik patenka į statistiką, kuri kas mėnesį panaši. Sukčiai nesėdi ir nelaukia, kol kas nors ateis pas juos – jie stato spąstus ten, kur žmogus eina pats: į paiešką, į trumpąją žinutę, į skubų vakarą.
Todėl verta sau užduoti paprastą klausimą: ar paskutinį kartą, kai vedėte savo banko duomenis, tikrai pažiūrėjote į adreso juostą?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.