Buvęs Ekvadoro prezidentas nuteistas milijoninių kyšių byloje: „Negavau nė cento“
Buvęs Ekvadoro prezidentas Leninas Moreno, šaliai vadovavęs 2017–2021 metais, atsidūrė tarp 20 asmenų, nuteistų didžiulėje korupcijos byloje dėl Kinijos bendrovės „Sinohydro“ statytos „Coca Codo Sinclair“ hidroelektrinės užtvankos. Apie tai prokuratūra paskelbė platformoje „X“. Nuosprendis – ne tik teisinis epizodas, bet ir asmeninis smūgis: 73 metų paralyžiuotas vyras, kadaise ėjęs Jungtinių Tautų specialiojo pasiuntinio neįgalumo klausimais pareigas, tvirtina esąs nekaltas ir jau paskelbė, kad sprendimą skųs.
20 nuteistųjų ir Kinijos giganto šešėlis
Byla sukasi aplink vieną didžiausių šalies infrastruktūros projektų – „Coca Codo Sinclair“ hidroelektrinę, kurią statė Kinijos valstybinė bendrovė „Sinohydro“. Prokurorų teigimu, iš viso bendrovė sumokėjo 76 mln. JAV dolerių kyšių. Skaičiuojama, kad tai sudaro apie keturis procentus visų hidroelektrinės projekto išlaidų – kitaip tariant, korupcija čia ne buvo atsitiktinis priedas, o įmontuota į patį projekto biudžetą.
Nuosprendis palietė ne vieną žinomą figūrą. Kartu su L. Moreno nuteisti ir du buvę elektrinės vadovai. Iš viso sąraše – 20 asmenų, tad byla greičiausiai taps vienu ryškiausių pastarojo dešimtmečio Ekvadoro teisėsaugos puslapių.
Prokurorai L. Moreno prašė šešerių su puse metų laisvės atėmimo bausmės. Teismas taip pat nuteisė jo žmoną ir kitus giminaičius – jiems skirtos beveik trejų metų laisvės atėmimo bausmės už bendrininkavimą. Tai reiškia, kad korupcijos tinklas, prokurorų versija, driekėsi ne per vieną kabinetą, o per šeimos ratą.
Nuo Correa įpėdinio iki varžovo
Kad būtų aišku, kodėl ši byla tokia jautri, verta prisiminti politinę L. Moreno trajektoriją. Kyšio ėmimo metu, tarp 2007 ir 2013 metų, jis buvo socialistų prezidento Rafaelo Correa viceprezidentas. Būtent su R. Correa pagalba L. Moreno tapo jo įpėdiniu ir perėmė valdžią.
Tačiau vėliau santykiai tarp mentoriaus ir mokinio suiro. L. Moreno pasuko į dešinę ir labiau suartėjo su Jungtinėmis Valstijomis. Toks posūkis Ekvadoro politikoje buvo ne eilinis taktinis manevras – jis iš esmės perbraižė šalies užsienio politikos kryptį.
Dabar pats L. Moreno dėl bylos kaltina „Correa režimą“. Jo teigimu, buvęs rėmėjas, tapęs varžovu, „pažadėjo man atkeršyti“. R. Correa pats yra nuteistas dėl korupcijos, tačiau gyvena Belgijoje. Kitaip tariant, abu buvę sąjungininkai vienas kitą vadina korumpuotais – tik vienas jau atsidūrė teismo akiratyje namuose, o kitas – tremtyje.
„Nė cento“ ir tai, ką reiškia įrodymai
Penktadienį, jau po nuosprendžio paskelbimo, L. Moreno tvirtino, kad iš „Sinohydro“ niekada negavo „nė cento“. Tai klasikinė aukšto rango politikų gynyba: neigiama pati kyšio gavimo galimybė, o atsakomybė nukreipiama į politinius oponentus.
Tiesa, tokioje byloje svarbu ne tai, ką sako nuteistasis, o ką parodė prokurorų surinkti duomenys. 76 mln. dolerių kyšių, beveik 20 nuteistųjų, keli buvę elektrinės vadovai – tai ne vieno žmogaus istorija. Tai sistemos istorija, kurioje didelis infrastruktūros projektas tapo pinigų plovimo ir įtakos pirkimo aikštele.
L. Moreno amžius ir sveikatos būklė – jis paralyžiuotas – tikrai bus argumentas, kurį jo advokatai naudos skųsdami nuosprendį. Bet teisinis klausimas lieka tas pats: ar buvęs valstybės vadovas gali būti laikomas atsakingu už tai, kas vyko jam esant viceprezidentu ir vėliau prezidentu?
Ką tai pasako apie didelius projektus
„Coca Codo Sinclair“ – ne tik Ekvadoro, bet ir viso regiono mastu reikšmingas objektas. Kai tokio dydžio statybas vykdo užsienio valstybinė bendrovė, o užsakymą prižiūri vietos politikai, kontrolės grandinė paprastai būna ilga ir skylėta. Būtent tokiose vietose korupcija jaučiasi kaip namie.
Keturi procentai projekto vertės, virtę kyšiais, rodo, kad kalbame ne apie smulkų paėmimą, o apie struktūrinį susitarimą. Ir tai, kad prokurorai sugebėjo nuteisti 20 žmonių, įskaitant buvusį prezidentą, rodo, jog bent šįkart institucijos neapsiribojo mažaisiais veikėjais.
Žinoma, nuosprendis dar nėra galutinis. L. Moreno skundas gali užtrukti metus, o bylos baigtis priklausys nuo aukštesnių instancijų. Bet pats faktas, kad buvęs valstybės vadovas atsiduria teisiamųjų suole kartu su šeimos nariais ir buvusiais projektuose dirbusiais vadovais, siunčia aiškią žinutę: net ir aukščiausias postas nesuteikia imuniteto amžinai.
L. Moreno atvejis taip pat primena, kad politiniai aljansai kinta greičiau nei teismo bylos. Žmogus, kuris kadaise buvo laikomas socialistų įpėdiniu, vėliau tapo JAV sąjungininku, o galiausiai – kaltinamuoju byloje, kurioje minimas ir jo buvęs mentorius. Korupcijos tyrimai dažnai išnyra kaip politinių pokyčių šalutinis produktas.
Tad ką daryti su tokiais nuosprendžiais?
Ši istorija ne apie tai, ar vienas žmogus kaltas, ar ne – tai spręs teismai. Ji apie tai, kaip dideli pinigai, politika ir užsienio bendrovės susipina į mazgą, kurį išpainioti prireikia metų. Ir apie tai, kad net buvę prezidentai gali atsidurti tarp 20 nuteistųjų.
O jūs – ar manote, kad tokiose bylose svarbiau nubausti konkrečius žmones, ar sutvarkyti sistemą, kuri leido jiems taip ilgai veikti nepastebimai?
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.