Kruvinas pėdsakas Londone: kaip milijoninė Rusijos aferos drama atvedė iki mįslių Britanijos kieme
Netikėta mirtis prabangiame priemiestyje
St. Džordžo Hilas Sari grafystėje dažnai vadinamas Britanijos Beverli Hilsu. Čia gyvena pasaulinio lygio žvaigždės, o apsaugos lygis prilygsta valstybės paslapčiai. Tačiau būtent šiame prabangiame rajone įvyko incidentas, privertęs suklusti tarptautinius tyrėjus. Vieną dieną prie vartų buvo rastas negyvas 44 metų Ukrainos verslininkas Aleksandras Perepiličnas. Vietiniai gyventojai iškart prabilo apie žmogžudystę, nors praėjus net keliems mėnesiams po įvykio ir po kelių skrodimų policija teigė tiksliai nežinanti mirties priežasties. Vėliau paaiškėjo, kad šis vyras turėjo glaudžių ryšių su asmeniu, kuris jau ilgus metus vadina save asmeniniu Vladimiro Putino režimo priešu.
Tuo metu Londone gyvenantis finansininkas Bilas Brauderis (Bill Browder), vadovaujantis investicijų fondui „Hermitage Capital“, pastarąjį dešimtmetį kovojo su Rusijos valstybine sistema. Šis karas jau spėjo paliesti aukščiausio rango pasaulio politikus ir sukelti ne vieną diplomatinę audrą. Tačiau viskas prasidėjo ne Londono gatvėse, o Maskvoje, kur bendrovė gavo pirmuosius smūgius iš Rusijos teisėsaugos.
Maskvos reidai ir pagrobto verslo schema
2007 metais Maskvoje esančiame „Hermitage Capital“ biure pasirodė apie dvidešimt civilių drabužiais vilkinčių Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų su kratos orderiu. Oficialiai teigta, kad vykdomas tyrimas dėl mokesčių slėpimo. Pareigūnai išsivežė kompiuterius, dokumentus ir įmonės antspaudus. Tačiau tikroji drama prasidėjo tuomet, kai bendrovės teisininkas Sergejus Magnitskis pradėjo gilintis į susidariusią situaciją.
Paaiškėjo bauginantys faktai. Trys pagrindinės „Hermitage“ priklausančios įmonės netikėtai pakeitė savininkus. Tokiai operacijai atlikti reikėjo tik konfiskuotų antspaudų ir registracijos sertifikatų. Maža to, tie patys dokumentai buvo panaudoti suklastoti atgaline data sudarytas sutartis, pagal kurias įmonės tariamai tapo skolingos vieną milijardą JAV dolerių trims fiktyvioms lengvatinio apmokestinimo bendrovėms. Fondui tapo akivaizdu, kad prie šio turto pasisavinimo prisidėjo tie patys Rusijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, kurie vykdė kratą.
Sergejaus Magnitskio auka ir teisingumo paieškos
Kai teisininkai atvirai pranešė policijai aptikę nusikaltimo pėdsakus, situacija pakrypo netikėta linkme. Pats Sergejus Magnitskis buvo suimtas, Rusijos valdžiai apkaltinus jį patį mokesčių slėpimu. Laukdamas teismo ikiteisminio sulaikymo izoliatoriame, jis praleido šimtus dienų. Per tą laiką jis parašė daugybę laiškų, atskleidusių sukrečiančią kalinimo realybę: kameroje lijo nuotekos, koridoriais bėgiojo žiurkės, o stiprėjant pankreatito skausmams jam buvo nuolat atsisakoma suteikti medicininę pagalbą.
Viename iš kalėj imo vadovybės atsakymų skambėjo ciniškas paaiškinimas: „Jūs nesate sveikatingumo kurorte, o mes neprivalome jūsų gydyti.“ Po 358 dienų izoliacijoje perkeliamas į kalėjimo ligoninę S. Magnitskis mirė praėjus vos kelioms valandoms nuo atvykimo. Oficialioje Maskvos versijoje teigta, kad jis mirė nuo širdies nepakankaumo, tačiau Kremliaus žmogaus teisių taryba priėjo išvados, kad jo teisė į gyvybę buvo grubiai pažeista nesuteikus būtinos medikų pagalbos.
Tarptautinė kampanija ir Magnitskio aktas
Po šios tragedijos Bilas Brauderis paskelbė asmeninį karą tiems, kuriuos kaltino dėl teisininko nužudymo. Jis pradėjo aktyviai lobistinę veiklą Vakarų valstybėse, siekdamas pritaikyti asmenines sankcijas Rusijos pareigūnams. Jo pastangos davė vaisių, kai JAV Kongresas priėmė įstatymą, vadinamąjį Magnitskio aktą, pagal kurį su šia byla susijusiems asmenims buvo uždrausta atvykti į šalį ir įšaldytos jų sąskaitos. Vėliau analogiškų teisinių mechanizmų imta reikalauti ir iš Europos valstybių.
Tuo tarpu spaudimas Londone veikusiems Bilo Brauderio darbuotojams tik augo. Korporaciniai telefonai sulaukė grasinamųjų balso žinučių rusų kalba, kuriose atvirai žadėta susidoroti. Nepaisant grėsmių, tyrimas judėjo į priekį. Netrukus prie Bilo Brauderio prisijungė minėtas ukrainiečių verslininkas Aleksandras Perepiličnas, kuris pateikė konfidencialius banko dokumentus apie pinigų pervedimus į Šveicarijos sąskaitas. Šie dokumentai atvėrė kelią šveicarų tyrėjams įšaldyti milijonines sumas, susijusias su korumpuotais Rusijos valdininkais.
Didžiosios Britanijos vaidmuo ir šešėliniai pervedimai
Praėjus devyniolikai mėnesių po šių dokumentų pateikimo, A. Perepiličnas buvo rastas miręs. Jo mirties aplinkybės iki šiol kelia daug klausimų, o vietos parlamentarai atvirai gąsdina galimu didžiausiu diplomatiniu incidentu su Rusija nuo Aleksandro Litvinenko apnuodijimo laikų. Žurnalistų ir tyrėjų surinkti duomenys atskleidė, kad dalis iš Rusijos valstybės pavogtų 220 milijonų dolerių pervedimų buvo vykdoma pasitelkiant Didžiojoje Britanijoje registruotas bendroves. Pinigai keliavo per fiktyvias įmones, palikdami aiškius pinigų plovimo pėdsakus.
Ekspertai patvirtino, kad šie Didžiosios Britanijos juridiniai vienetai buvo panaudojti nusikalstamu būdu įgytiems Rytų Europos pinigams legalizuoti. Bilo Brauderio teigimu, Londonas vis dar išlieka vieta, kurioje korumpuoti veikėjai siekia saugumo ir galimybės auginti savo vaikus, o Jungtinės Karalystės vyriausybės atsakas neretai būna per daug atsargus. Kol Maskva rengia neakivaizdinius teismo procesus netgi mirusiam Sergejui Magnitskiui, Vakarų šalių politikai sprendžia, ar sugebės užkirsti kelią tam, kad šalis netaptų nusikaltėlių kovos lauuku.
Ar Vakarų teisinė sistema sugebės apginti pranešėjus ir sustabdyti tarptautinius finansinius nusikaltimus, kai pavojus priartėja prie pačių Europos sostinių durų?
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.