Nematomas nusikalstamumo pasaulio šešėlis: kaip Semionas Mogilevičius tapo pavojingiausiu mafijos vadeiva
Pasaulinės teisėsaugos koridoriuose jis dažnai vadinamas „vadeivų vadeiva“. Tarptautinės žvalgybos agentūros dešimtmečius stebėjo jo veiklą, o FBI įtraukė į ieškomausių asmenų sąrašą. Tačiau daugumai eilinių piliečių šis vardas vis dar mažai ką sako. Semiono Yudkovicho Mogilevičiaus istorija – tai pasakojimas apie išskirtinį protą, galingą organizuotą nusikalstamumą ir voratinklį, apraizgiusį ne tik Rytų Europą, bet ir Vakarų šalis. Jo įtaka siekė nuo slapta valdomų bankų iki tarptautinių dujų magistralių, o gebėjimas išsisukti iš kebliausių situacijų ilgą laiką vertė pareigūnus tik skėstelėti rankomis.
Nuo ekonomikos studijų iki pirmųjų nusikaltimų
Apie Mogilevičiaus ankstyvuosius metus išlikę stebėtinai mažai duomenų. Baigęs mokyklą, jis įgijo ekonomikos išsilavinimą Lvovoje. Visgi legalus kelias jauno vyro netraukė. Devintojo dešimtmečio pradžioje jis pradėjo suktis nusikalstamame pasaulį, pirmuosius pinigus uždirbdamas iš valiutos keitimo operacijų, kurias tuomet griežtai kontroliavo valstybė. 1974 metais jis sulaukė pirmojo teistumo už valiutos taisyklių pažeidimus, o po trejų metų vėl stojo prieš teismą dėl sukčiavimo.
Nors laisvės atėmimo bausmės buvo palyginti trumpos, kalėjimuose praleistas laikas tapo savotišku tramplinu. Apsireiškęs laisvėje, Mogilevičius jau turėjo platų naudingų pažinčių ratą. Šiuo laikotarpiu jis taip pat užsiėmė visiškai legalia laidojimo paslaugų veikla, tačiau tikrasis jo nusikalstamas talentas išryškėjo vėliau, kai jis nusitaikė į emigruojančius žmones.
Milijonai iš suklastotų svajonių ir prekybos meno vertybėmis
Dešimtajame dešimtmetyje Mogilevičiaus karjera šovė į viršų. Jis pasinaudojo tūkstančių Ukrainos ir Rusijos žydų noru išvykti gyventi į Izraelį ar kitas šalis. Būsimieji emigrantai patikėdavo jam savo brangiausius daiktus – juvelyriką, meno kūrinius – tikėdamiesi, kad tarpininkas juos parduos užsienyje ir perves pinigus. Tačiau vietoje sąžiningo atsiskaitymo jis tiesiog pasisavindavo lėšas, taip greitai tapdamas milijonieriumi.
Surinktus pinigus jis investavo į juvelyrines parduotuves Rytų ir Vakarų Europoje. Šios parduotuvės dažnai tarnavo kaip priedanga nusikalstamam verslui: bažnyčiose, muziejuose ir kolekcininkų namuose pavogti antikvariniai daiktai bei meno vertybės keliavo per jo rankas. Kartu Mogilevičius užmezgė ryšius su liūdnai pagarsėjusia Maskvos liubercų gauja, o vėliau bendradarbiavo su kitais nusikalstamų grupuočių lyderiais, plečiat savo įtaką tarptautiniu mastu.
Pavojingi ryšiai ir stebuklingas išsigelbėjimas Prahoje
Mogilevičiaus imperija augo kartu su politiniais pokyčiais regione. Sovietų Sąjungai žlugus, nusikalstamos grupuotės ėmė aktyviai ieškoti ryšių su politinio elito atstovais. Pats nusikalstamumo vadeiva neapsiribojo vien gatvės nusikaltimais – jo interesai apėmė pinigų plovimą per įvairias shell tipo įmones, naftos eksportą ir net ginklų prekybą.
Įtaka kainavo brangiai, o konkurentų intrigos kartais grėsė mirtimi. Pasak buvusio FBI agento Bobo Levinsono, 1995 metais Mogilevičius per plauką išvengė egzekucij os Prahos viešbutyje. Kabaretą žiūrintį nusikaltėlį išgelbėjo policijos operacija, nors sklido kalbos, kad informaciją apie rengiamą pasikėsinimą jam suteikė aukšto rango pareigūnai. Po šio incidento Čekijos ir Vakarų valstybių institucijos ėmė aktyviau veržti kilpą jo aplinkai, paskelbdamos jį nepageidaujamu asmeniu.
Tarptautinė imperija ir mačo su FBI
Nepaisant draudimų, Mogilevičius sugebėjo veikti be sienų. 1990-aisiais įkūręs bendroves lengvatinio apmokestinimo zonose, jis plovė pinigus per didžiausius Šveicarijos, Niujorko, Londono ir Kipre veikiančius bankus. Didžiausio tarptautinio dėmesio jis sulaukė už 150 milijonų dolerių vertės investicinę aferą Kanados bendrovėje „YBM Magnex International“, kuri veikė JAV pašonėje, nors pats vadeiva niekada nebuvo įkėlęs kojos į Filadelfijos apylinkes.
FBI specialiųjų operacijų tyrėjai pabrėždavo, kad Mogilevičius pasižymėjo išskirtiniu bruožu: jam nerūpėjo ideologija ar aukų likimai, svarbiausia buvo pinigai ir įtaka. Jis vadovavo tarptautinio masto tinklui, kurio rankos siekė prekybą narkotikais, ginklais, branduolinėmis medžiagomis bei prievartinį darbą. Netgi žurnalistai, bandę atskleisti jo nusikaltimus, sulaukdavo mirtinų grasinimų – pavyzdžiui, tiriamosios žurnalistikos atstovas Robertas Friedmanas po savo publikacijų sulaukė užsakytos žmogžudystės grasinimo iš pačių mafijos struktūrų.
Gamtinės dujos ir politinė korupcija
Didžiausią nerimą teisėsaugai kelia faktas, kad Mogilevičiaus įtaka neapsiribojo tradiciniais nusikaltimais. Ekspertų teigimu, jo struktūros dar dešimtajame dešimtmetyje suplanavo patekti į Europos energetikos sektorių. Per tarpines įmones, tokias kaip „Eural Trans Gas“ ar vėliau „RosUkrEnergo“, kurios ilgą laiką buvo vienintelės rusiškų gamtinių dujų importuotojos Ukrainai, nusikalstamos struktūros sugebėjo įsitvirtinti strateginiame lygmenyje.
Nors verslininkai ir politikai neigė tiesioginius ryšius su mafijos vadeiva, nutekinti dokumentai ir buvusių lyderių pasisakymai rodė ką kita. Įtakingi asmenys pripažindavo, kad verslą regione vykdyti buvo neįmanoma neatsižvelgus į nusikalstamojo pasaulio taisykles. Korupcijos tinklas dengė tiek vietos pareigūnus, tiek tarptautinius lygmenis.
Teisėsaugos akistata ir dabartinė realybė
2008 metais Maskvoje įvyko operacija, kurios metu Rusijos pareigūnai sulaikė Mogilevičių, tuomet prisidengusį Sergejaus Schneiderio pavarde. Kartu su verslo partneriu jis buvo įtariamas mokesčių slėpimu. Tačiau po kelerių metų teismo procesai subyrėjo – trūko įrodymų, o pačios bylos aplinkybės ėmė kelti vis daugiau klausimų. Rusijos Konstitucija neleidžia išduoti savo piliečių užsienio valstybėms, todėl JAV pareigūnų siekiai patraukti jį atsakomybėn iki šiol lieka neįgyvendinti.
Šiandien Semiono Mogilevičiaus vadovaujama „Raudonoji mafija“ vis dar laikoma viena galingiausių organizuotų nusikalstamų grupuočių pasaulyje. Nors konkrečių operacijų mastas keičiasi, jo sukurta sistema remiasi tuo pačiu principu: finansine galia, korupcija ir visiškas nepaisymas įstatymų. Kaip manote, ar globaliame pasaulyje įmanoma visiškai sustabdyti tokius be sienų veikiančius nusikalstamus sindikatus?
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.