Nuo caro gniaužtų iki Kremliaus koridorių: kaip gimė Rusijos mafija
Pasivaikščiojimas tamsiais visuomenės užkampiais reikalauja tam tikro nusiteikimo. Tie, kurie klaidžioja be aiškaus tikslo, dažnai tampa kieno nors kito grobiu, o išgyvena tik tie, kurie žingsniuoja kryptingai. Šešėlių pasaulyje reikalingas talentas, išmintis ir nepalaužiamas atsparumas gundymams. Rusų kalboje yra žodis „vor“, reiškiantis vagį. Tačiau būti nusikaltėliu vienam Rusijoje – ypač pavojingas užsiėmimas. Visai kas kita yra patekti į „vorovskij mir“ – vagių pasaulį, kuriame taisyklės definuoja saugumą ir brolybę.
Ta brolybė – tai „bratva“, arba Rusijos mafija. Ši nusikalstama organizacija, pradėjusi formuotis dar XVIII ir XIX amžių sandūroje imperatoriškosios Rusijos laikuose, ištvėrė dešimtmečius sovietinio valdymo ir sėkmingai įsitvirtino šiuolaikinėje valstybėje, kurioje ribos tarp nusikaltėlio ir oligarcho neretai išnyksta. Šiandienos underground tinklai pranoksta pačias pavojingiausias nusikalstamas imperijas pasaulyje.
Nuo caro laiku teisingumo iki banditų gaujų
Nuo carų iki sovietų, o vėliau Jelcino ir Putino laikų, Rusijos valdžia reikalavo paklusnumo. Skiriasi tik autoritarizmo laipsnis, tačiau vagystė kaip priemonė gauti turtą kito sąskaita išliko nepakitusiu instrumentu. Didikai imdavo iš kaimų, partijos bosai kontroliavo vienpuses išteklių tėkmes, o teisėjas ir policininkas turėjo savo kainą.
Carinėje Rusijoje policijos pajėgos buvo itin skurdžios. Šimtui dvidešimt milijonų gyventojų teko vos apie 48 tūkstančius policijos pareigūnų – maždaug vienas pareigūnas pustrečio tūkstančio žmonių. Atokiose teritorijose valstiečiai patys kūrė savitą teisingumą. Kaimo bendruomenėse vagystės ar smurtas sulaukdavo žiauraus linčo teismo. Tačiau šalia valstiečių ir aristokratų egzistavo trečioji jėga – banditų klasė. Ypač liūdnai pagarsėjo arkliagabiai, kurių nusikaltimai sulaukdavo griežčiausių bausmių.
Laikui bėgant, ši dinamika keitėsi. Pirmasis pasaulinis karas ir po jo sekuisi suirutė sunaikino senąsias gaujas, tačiau „bratvos“ šaknys leido atžalas iš tų pačių kaimų gyventojų, kurie patraukė į didmiesčius. Didmiesčių lūšnynuose, kur carinė valdžia nesirodė, gimė „vorovskij mir“. Šioje aplinkoje užsigrūdino ir būsimi lyderiai, tarp jų – Josifas Stalinas, kuris iki Spalio revoliucijos organizavo ginkluotus apiplėšimus ir reketą.
Gulago kaip kultūrinio katilo įtaka
Spalio revoliucija ir pilietinis karas sunaikino daugybę senosios kartos vagių, tačiau lūšnynų struktūros pasirodė esančios ištvermingesnės už bolševikų idealus. Dalis nusikaltėlių prisijungė prie revoliucionierių dėl naudos, o dalis bolševikų turėjo ieškoti ryšių su nusikalstamu pasauliu.
Tikrasis lūžis „bratvos“ istorijoje įvyko Stalino gulagų sistemoje. Darbo stovyklose susitiko nusikaltėliai iš visų Rusijos kampelių. Tai tapo milžinišku kultūriniu katilu, kuriame buvo keičiamasi patirtimi, vagystės technikomis ir nerašy tomis taisyklėmis. Stovyklose iškilo „vory v zakone“ – įstatymo vagys. Tai buvo autoritetingi lyderiai, atlikę teisėjų ir tarpininkų vaidmenį, gynę griežtą vagių kodeksą.
Kodeksas reikalavo absoliutaus solidarumo tarp nusikaltėlių, tačiau bet koks bendradarbiavimas su valstybe buvo griežtai draudžiamas. Vis dėlto Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir po jo kilę neramumai padalijo stovyklas. Dalis nusikaltėlių sudarė sandėrius su stovyklų administracija mainais už privilegijas. Tradicijos puoselėtojai juos pavadino „sukami“ (kalės). Tarp tradicininkų ir kolaborantų kilęs žiaurus karas stovyklose pakeitė visą organizacijos veidą.
Sovietmečio šešėlinė ekonomika ir partijos elite
Po Stalino mirties 1953 metais sumažinus gulagų mastą, tūkstančiai buvusių kalinių sugrįžo į miestus. Buvę stovyklų kolaborantai išnešė naują požiūrį: bendradarbiavimas su korumpuotais partijos funkcionieriais nebėra tabu, tai – geras verslas.
Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose mafijai teko konkuruoti su visagalusia Komunistų partija. Tačiau plečiantis juodajai rinkai, nusikalstamos grupuotės tapo nepakeičiamais tarpininkais tarp valstybės, prekių deficito ir visuomenės. Kai Michailas Gorbačiovas pradėjo pertvarkas, apribodamas alkoholio prekybą ir leisdamas pusiau privačius verslus, „bratva“ gavo idealias sąlygas pinigų plovimui ir klestėjimui.
Sovietų Sąjungos žlugimas tapo auksiniu amžiumi. Borisui Jelcinui valdai pasižymėjus ekonomine anarchija, nusikalstamos grupuotės akimirksniu pasidalijo teritorijas ir įtakos sferas. Prie jų prisijungė bedarbiai sportininkai bei Afganistano karo veteranai. Smurtinėse gaujų kovose išliko tie, kurie sugebėjo suderinti brutalią jėgą su gebėjimu teikti patikimą apsaugą ir reguliavimą.
Šiuolaikinis pasaulis: kur baigiasi valstybė ir prasideda mafija
Atėjus Vladimirui Putinui, nusikalstamas pasaulis baiminosi valstybės valymo. Tačiau praktika parodė ką kita: tie mafiozai, kurie sutiko veikti diskretiškai ir „patepti“ reikalingus valdininkus, liko neliečiami. Tradiciniai ritualai, tokie kaip kaliniai tatuiruotės ar senos dainos, tapo atgyvena. „Bratva“ virto milžinišku verslo tinklu, kurio šaknys giliai įaugusios į valstybės struktūras.
Šiandien Rusijos oligarchai valdo didžiulius finansinius išteklius, kurių dalį sudaro lėšos, surinktos per biudžeto grobstymą ir privačių verslų reketą, glaudžiai susijusį su nusikalstamais elementais. Rusijos mafija išplėtė savo veiklą tarptautiniu mastu, o pastarųjų metų konfliktai Ukrainoje ir Donbase atvėrė naujas galimybes klestėti juodosioms rinkoms.
Stebint šiuolaikinę Rusiją, nubrėžti aiškią ribą tarp teisėtos valstybės ir organizuoto nusikalstamumo beveik neįmanoma. Tai tęstinis kontinuumas, kurio pagrindą sukuria „sąžiningi vagys“, šiandien valdantys savąją Rusiją.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.