Raudonoji mafija: kaip sovietmečio griūtis pagimdė vieną pavojingiausių nusikalstamų tinklų pasaulyje
Kovo mėnesį Majamyje du JAV muitinės agentai dirbo po priedanga, bandydami išaiškinti du lietuvius, įsipainiojusius į tarptautinį automobilių vagysčių tinklą. Siekdami įgyti nusikaltėlių pasitikėjimą, agentai simuliavo ryšius su Kolumbijos narkotikų prekeiviais. Netrukus tyrimas pasisuko visiškai netikėta linkme. Vienas iš įtariamųjų paklausė agentų, ar šie nebūtų suinteresuoti įsigyti ginklų. Agentai nedvejodami atsakė teigiamai. Paaiškėjo, kad susitikime dalyvavę asmenys – Aleksandras Darachevas ir Aleksandras Pogrobetskis – nėra smulkūs nusikaltėliai. Jie pasiūlė visą karinį arsenalą, o tai tapo pradžia pavojingai operacijai, atskleidusiai pasaulinio masto nusikalstamumo galybę.
Nuo imperijos padalinių iki pogrindžio imperijos
Rusijos organizuotas nusikalstamumas neturi vieno taško – jo šaknys siekia giliau nei pati sovietų santvarka. Istorija rodo, kad dar imperinėje Rusijoje, kur didžioji gyventojų dalis skendėjo skurde, vagystė buvo ne vien nusikaltimas, o savotiškas maištas prieš carinę sistemą. Kadangi viskas priklausė carui, nusikaltėliai greitai tapo liaudies herojais, savotiškais rusiškais Robin Gudais. Laikui bėgant, jie susibūrė į griežtą subkultūrą, vadinamąją „vory v zakone“ (įstatymo vagių) bendriją, turėjusią geležines taisykles: neišduoti savų, nebendradarbiauti su valdžia ir dalintis pelnu.
Sovietmečiu, ypač po Josifo Stalino mirties, ši sistema transformavosi. Kalėjimuose kilę kruvini karai tarp tradicinių nusikaltėlių ir su valdžia bendradarbiavusių kalinių iš esmės pakeitė nusikalstamo pasaulio veidą. Kai 1991 metais Sovietų Sąjunga subyrėjo, šalis atsidūrė laisvosios rinkos chaosas. Šimtai tūkstančių kalinių buvo išlaisvinti iš gulagų, o valstybės turtas tapo prieinamas visiems, kas turėjo ginklą ar ryšių. Pasak Kremliaus vertinimų, nusikalstamas pasaulis greitai perėmė kontrolę, valdydamas didelę dalį šalies ekonomikos ir verslo apsaugos sistemų.
Intelektas ir žiaurumas: kuo skiriasi raudonoji mafija
Skirtingai nei tradiciniai siciliečių ar italų-amerikiečių mafijos klanai, turėję griežtą hierarchiją iš viršaus į apačią, rusų nusikalstamos grupuotės funkcionavo labiau kaip lankstūs tinklai. Jos lengvai adaptavosi prie bet kokių sąlygų. Vakarų teisėsaugos pareigūnai stebėjosi pamatę, kad daugelis šios mafijos narių yra ne tik žiaurūs smogikai, bet ir inžinieriai, ekonomistai bei turintys mokslinius laipsnius asmenys. Kai italų gangsteriai laisvalaikiu žaidė bočę, rusų nusikaltėliai žaidė šachmatais, mąstydami strateginėmis kategorijomis.
Šis pavojingas intelekto ir brutalumo mišinys leido raudonajai mafijai įsitvirtinti dešimtyse užsienio šalių, įskaitant Jungtines Valstijas. Niujorko rajonas Braiton Bičas, kur nuo aštuntojo dešimtmečio apsigyveno tūkstančiai rusakalbių emigrantų, greitai gavo „Mažosios Odesos“ pravardę. Ten nusikalstamos struktūros greitai pajuto laisvę. Niujorko federaliniame teisme vėliau buvo nuteistas ir pats Vjačeslavas Iva nkovas, pravarde Japončikas – vienas galingiausių rusų mafijos vadeivų, atvykęs į JAV organizuoti vietinių grupuotėms veiklų.
Nuo sraigtasparnių iki branduolinio ginklo paieškų
Nusikalstamo pasaulio apetitas augo kartu su galimybėmis. Buvusios Sovietų Sąjungos kariniai sandėliai po šaltojo karo liko beveik be priežiūros, o prastai apmokomi karininkai buvo pasirengę parduoti bet ką už grynuosius pinigus. Floridoje veikęs Liudvikas Feinbergas, geriau žinomas Tarzano vardu, sugebėjo suorganizuoti sandorius, kurie sukrėtė tarptautines teisėsaugos institucijas.
Bendraudamas su Kolumbijos narkotikų karteliais, Tarzeras tarpininkavo perkant karinius sraigtasparnius, o vėliau sugebėjo nuvykti į Rusijos karinę bazę ir apžiūrėti netgi karinį povandeninį laivą, kurį Kolumbijos kontrabandininkai planavo naudoti narkotikų gabenimui po vandeniu. Tuo tarpu Majamyje dirbę agentai sučiupo kitus rusų nusikaltėlius, siūuliusius nusipirkti netgi taktinį branduolinį ginklą. Šie epizodai liudijo, kad rusų nusikalstamos struktūros neapsiribojo vietine reketu – jos operavo globaliame ginklų ir narkotikų turguje.
Geniali chemija: kaip degtinė virto nusikaltimo įrankiu
Nusikaltėliai gebėjo išnaudoti net kasdienius produktus. 1998 metais Naujajame Džersyje atskleistas schematinis nusikaltimas parodė neįtikėtiną rusų mafijos išradingumą. Gangsteriai iš korumpuotų JAV distiliuotojų pirko grūdų alkoholį, kurį sumaišydavo taip, kad jis primintų langų apiplovimo skystį arba pramoninį tirpiklį, ir nudažydavo mėlyna spalva.
Tokiu būdu skystis buvo gabenamas į Rusiją ir Ukrainą, išvengiant milijoninių mokesčių. Atgabenus krovinius į paskirties vietą, chemikalai buvo išvalomi naudojant paprastas instrukcijas, o iš gauto alkoholio gaminama degtinė buvo parduodama nieko neįtariantiems pirkėjams. Vien tik šis aferų tinklas atnešė milžinišką pelną organizuotam nusikalstamumui, o JAV bendrovės buvo priverstos mokėti milijonines baudas už dalyvavimą mokesčių slėpimo schemose.
Kokia ateitis laukia po laisvosios rinkos chaosu?
Šiandien Rusijos nusikalstamumo problema tebėra globalus iššūkis. Valdžios institucijoms vis dar sunku suvaldyti pinigų plovimo mastus bankų sektoriuje, kur didelė dalis lėšų vis dar nuteka į užsienį. Nepaisant to, kad valstybė deklaruoja kovą su organizuotu nusikalstamumu, istorinis palikimas, sukurtas per dešimtmečius trūkumo ir politinio chaoso, giliai įsišaknijęs visuomenėje. Kaip rodo patirtis, laisvoji rinka be aiškių taisyklių ir teisinės apsaugos tampa idealia terpe tiems, kurie įpratę veikti už įstatymo ribų.
Ar pavyks valstybėms suvaldyti šį globalų tinklą, kuris veikia be sienų ir tautybių? Dalinkitės savo nuomone komentaruose, kaip matote tarptautinio nusikalstamumo ateitį šiuolaikiniame pasaulyje.
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.