Buvęs Talibano vadas už žurnalisto pagrobimą ir karių žūtį gavo 42 metus
Niujorko federaliniame teisme antradienį susitiko du žmonės, kurių istoriją 2008-aisiais perrašė kruvinas įvykis Afganistane. Pulitzerio premijos laureatas žurnalistas Davidas Rohde’as stovėjo priešais savo buvusį pagrobėją – 50-metį Haji Najibullahą su juoda kepuraite ant galvos. Rohde’as į jį žiūrėjo ir sakė: „Jis ir dabar, kai aš jį matau, atsisako prisiimti atsakomybę.“
Po kelių valandų teisėja Katherine Polk Failla paskelbė nuosprendį: 42 metai kalėjimo. Najibullahas pripažintas kaltu dėl materialinės paramos terorizmui ir sąmokslo imant įkaitus. Bausmė galėjo būti daug griežtesnė – federalinės rekomendacijos numatė įkalinimą iki gyvos galvos.
Kaip žurnalistas atsidūrė nelaisvėje?
Davidui Rohde’ui 2008-ieji buvo eilinė rizikinga užduotis. Jis, tuo metu dirbęs „The New York Times“, bandė gauti Talibano vado interviu. Norėjo suprasti jų pasaulėžiūrą, viltis, gyvenimą. Vietoj interviu – pasala. Najibullahas, kaip vėliau paaiškėjo, dalyvavo organizuojant pagrobimą.
Rohde’as buvo pagrobtas kartu su kitu žurnalistu ir vairuotoju. Daugiau nei septynis mėnesius jie buvo laikomi Talibanui priklausančiame komplekse Pakistano genčių zonoje. Išsivadavo tik po dramatiško pabėgimo iš sulaikymo vietos.
Teisme Rohde’as prisipažino: tai buvo didžiausia jo gyvenimo klaida – susitarti dėl interviu. „Jei būčiau žinojęs, kad Najibullahas dalyvavo žudant Amerikos karius, niekada to nebūčiau daręs“, – sakė jis.
Kas dar slypi už nuosprendžio?
Najibullahas kaltę pripažino dar 2025-ųjų balandį. Jis prisipažino nuo 2007 iki 2009 metų tiekęs ginklus Talibanui, nors žinojo, kad jie bus panaudoti prieš JAV karius. Būtent jo kovotojai užpuolė karinę vilkstinę – per tą ataką žuvo trys amerikiečių kariai.
Rohde’as teisme šių karių vardus pakartojo tris kartus. Kiekvieną kartą – sunkiai tramdydamas ašaras. Jis sakė, kad jo paties kančios – niekis, palyginti su tų karių mirtimis ir jų šeimų skausmu. Šis momentas, matyt, buvo pats emociškiausias viso posėdžio.
Kodėl teisėja skyrė 42 metus, o ne gyvenimo įkalinimą?
Federalinės bausmės rekomendacijos reikalavo įkalinimo iki gyvos galvos. Bet teisėja Failla nusprendė, kad užtenka 42 metų. Kodėl? Visų pirma, Najibullahas prisipažino kaltas – taip sutaupė aukoms dar vieno išgyvenimo teisme. Antra, jis šešerius metus buvo laikomas itin sunkiomis sąlygomis, įskaitant pandemiją. Teisėja tai įvertino. Ji taip pat pagyrė Rohde’ą ir jo žmoną už pagalbą kitų įkaitų šeimoms.
Gynėjas prašė tik 18 metų. Bandė piešti paveikslą, kad jo klientas tiesiog gynė tėvynę karo metu – tokia, sako, buvo realybė. Teisėja tuos argumentus atmetė. Jos žodžiais, „jam nereikėjo pačiam nuspausti gaiduko ar nukirsti galvos, kad būtų atsakingas už tai, kas atsitiko“. Pakako to, kad jis vadovavo kovotojams, kurie tai darė.
Atsiprašymas? Buvo ir jo. Najibullahas, kalbėdamas per vertėją, sakė: „Tai, kas jam atsitiko, buvo baisu, ir aš giliai apgailestauju dėl savo vaidmens.“ Bet Rohde’as į tai sureagavo santūriai. Jo nuomone, pagrobėjas ir toliau bando kaltinti aplinkybes bei kitus žmones, o ne prisiimti atsakomybę.
Ką ši byla reiškia žurnalistams?
Čia verta stabtelėti. Rohde’as – ne vienas iš tų žurnalistų, kurie rašo iš kabineto. Jis rizikavo, nes norėjo gauti informacijos iš pirmų lūpų. Ir sumokėjo už tai beveik metus laisvės. Jo istorija primena: žurnalistika konfliktų zonose – ne pramoga ir ne beviltiškas žygdarbis. Tai darbas, kuriame klaida gali kainuoti gyvybę.
Rohde’as, šiandien dirbantis „MS NOW“ nacionalinio saugumo reporteriu, teisme pabrėžė, kad vis dar didžiuojasi būdamas žurnalistu. Jis atsisakė sėstis į aukos poziciją. Vietoj to priminė, kad įkaitų ėmimas yra žiaurus ir bailus nusikaltimas, nes šeimos mėnesiais galvoja, kad gali išgelbėti artimąjį, tačiau tai iliuzija – nei pinigų, nei įtakos paprastai nepakanka.
Ar teisingumas buvo įvykdytas?
Laikinasis JAV generalinis prokuroras Todas Blanche’as po posėdžio sakė, kad „tie, kurie kenkia amerikiečiams ir užsiima terorizmu, bus susekti ir patraukti į teismą, kad ir kiek laiko tai užtruktų“. Ši byla – įrodymas, kad JAV nepamiršta savo piliečių. Nepamiršta net po beveik dviejų dešimtmečių.
O kaip jūs manote – ar 42 metai buvusiam Talibano vadui yra teisinga bausmė? Ir ar žurnalistams verta rizikuoti gyvybe, siekiant suprasti tuos, kuriuos visuomenė vadina priešais? Pasidalinkite nuomone komentaruose.
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.