kriminalai

CŽA kalėjimo byla: prokuratūra tyliai tyliai, o prezidentas sako „nereikia“

Mykolas Stembra
2026 m. rugsėjo 15 d.

Aštuoniolika metų tyrimo, o atsakymo vis dar nėra

Įsivaizduokite: byla pradėta 2010-aisiais, po metų nutraukta, 2015-aisiais vėl atidaryta, 2018-aisiais perkvalifikuota – ir vis dar nieko. Jokių įtarimų, jokių kaltinamųjų, jokių atsakymų iš užsienio. Generalinė prokuratūra šią savaitę patvirtino tai, ką jau seniai nujautė tie, kas atidžiau sekė šią istoriją: tyrimas dėl galimo CŽA kalėjimo Lietuvoje tęsiamas, bet JAV ir kiti partneriai, regis, nė piršto nepajudino, kad padėtų.

„Tyrimas tęsiamas. Įtarimai niekam nėra pareikšti“, – BNS trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. Trumpai ir aiškiai. Būtent toks šios istorijos tonas – oficialus, atsargus, prisidengęs paslapties skraiste.

Ko prašė – to negavo

Prokuratūra teigia siuntusi tarptautinės teisinės pagalbos prašymus į JAV, Lenkiją, Rumuniją ir dar kelias valstybes. Rezultatas? Kiekvienas atsakymas skambėjo maždaug taip: „atsiprašome, negalime padėti“.

„Lietuvos prokuratūra kelis kartus kreipėsi į JAV prašydama pateikti papildomos informacijos dėl spėjamo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, bet iš JAV Teisingumo departamento buvo gauti atsakymai, kad JAV neturi galimybių gauti prašomos informacijos ir įvykdyti teisinės informacijos prašymus“, – nurodė Generalinė prokuratūra.

Skamba beveik kaip pokštas. Didžiausia pasaulio demokratija, turinti bene galingiausią žvalgybos aparatą planetoje, „neturi galimybių“ surasti informacijos apie savo paties slaptus kalėjimus? Na, nebent tie kalėjimai niekada ir neegzistavo – arba egzistavo taip gerai, kad jų pėdsakai ištrinti dar prieš jiems atsirandant.

Dar daugiau – prokuratūra užsimena, kad dalis bylos medžiagos apskritai pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi. „Todėl detalesnė informacija apie šio tyrimo eigą, išsiųstus teisinės pagalbos prašymus, jų kiekį, gautus atsakymus, kitą gautą informaciją, atliekamus procesinius veiksmus ar šio tyrimo rezultatus neteiktina ir neskelbtina“, – sakoma prokuratūros pranešime.

Viskas aišku? Nieko neaišku. Ir turbūt niekada nebus.

Prezidentas: „Buvo vertinta, nereikia atnaujinti“

Šis prokuratūros paaiškinimas pasirodė ne šiaip sau. Jis – atsakas į prezidento Gitano Nausėdos poziciją, kurią jis išsakė interviu BNS. Šalies vadovas pareiškė pasitikintis Lietuvos institucijų vertinimu, kad jokio amerikiečių kalėjimo šalyje nebuvo, ir pridūrė, kad šios istorijos nereikėtų aiškintis iš naujo.

„Atlikti tyrimai, kurie konstatavo, kad tokio kalėjimo nebuvo“, – sakė prezidentas.

Tik čia yra vienas bet. Prieš kelias dienas Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) jau trečią kartą nusprendė kitaip. Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri teismas priteisė 30 tūkst. eurų dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje ir įpareigojo šalies valdžią kreiptis į Vašingtoną, kad būtų gautas patikinimas – vyrui nebus skirta mirties bausmė.

Prezidentas į tai reagavo atsargiai: teismų sprendimai turi būti vykdomi, bet dėl įpareigojimo kreiptis į JAV dar reikėtų pasitarti. Kitaip tariant – pažiūrėsime, pagalvosime, pasitarsime.

Trys EŽTT sprendimai, nulis pripažinimų

Kad būtų aiškiau, kur mes čia esame: EŽTT pirmą kartą konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame buvo kalintas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah, dar 2018 metais. 2024-ųjų sausį dėl neteisėto kalinimo dar vienam Saudo Arabijos piliečiui Mustafai al Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų. Dabar – trečiasis sprendimas.

O ką sako Lietuvos valdžia? Kad EŽTT remiasi žmogaus teisių organizacijų nuomone ir jų, o ne oficialių institucijų, atliktais tyrimais. Šalis teismui aiškino, jog patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras, ir kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenta ne žmonės, o ryšių įranga.

Teisingumo ministerija prieš porą metų netgi pripažino keistą dalyką: vykstant ikiteisminiam tyrimui, Lietuva tiesiog negali objektyviais duomenimis ar įrodymais nuginčyti EŽTT išvados, kad kalėjimas veikė. Tai yra – kol tyrimas atidarytas, mes negalime įrodyti, kad nieko nebuvo. O kol negalime įrodyti, kad nieko nebuvo, tyrimas liks atidarytas. Ratai sukasi, o vieta lieka ta pati.

Ką tai reiškia praktiškai

Jei skaitote šią istoriją pirmą kartą, turbūt kils natūralus klausimas – ir kas dabar? Atsakymas gana pragmatiškas: nieko greito nebus. Ikiteisminis tyrimas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis tęsis, kol kas nors jį vėl sustabdys arba kol pasibaigs terminai. JAV toliau sakys, kad neturi galimybių padėti. Prezidentas toliau sakys, kad kalėjimo nebuvo. EŽTT toliau sakys, kad buvo. O Lietuvos mokesčių mokėtojai toliau mokės priteistas sumas – jau trečią kartą.

Įdomiausia, kad šioje istorijoje niekas niekada nebuvo nubaustas. Nei už kalėjimo egzistavimą, nei už jo neigimą, nei už tai, kad tyrimas trunka ilgiau nei vidutinė santuoka.

Tad klausimas jums: jei po trijų tarptautinio teismo sprendimų ir penkiolikos metų tyrimo vis dar neturime nei kaltinamųjų, nei atsakymų iš sąjungininkų – ar tikrai galime sakyti, kad žinome tiesą? Ar tiesiog sutikome su patogia versija?

9 Peržiūros

Autorius

Mykolas Stembra

Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.

Komentarai

Nėra komentarų.

Pridėti komentarą