Slapto CŽA kalėjimo byla: tyrimas tęsiasi, atsakymų nėra, o įtarimai – niekam
Praėjo du dešimtmečiai – o klausimas vis dar be atsakymo
Antaviliuose, netoli Vilniaus, tarp pušų slepiasi tvoromis aptverti pastatai. Lietuva visą šį laiką tvirtino, kad tai – tik žvalgybos paramos centras. Bet viename išslaptintame JAV Senato ataskaitos puslapyje atsirado „violetiniu“ vadinamas centras, o Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) apie slaptą CŽA kalėjimą Lietuvoje kalba jau trečią kartą. Prokuratūra sako tyrimą tęsianti, bet JAV partneriai atsakymų neturi. Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad šios istorijos aiškintis iš naujo nereikia. Tad kur mes šiandien stovime?
Tyrimas tęsiasi, bet įtarimai – niekam
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS buvo lakoniška: „Tyrimas tęsiamas. Įtarimai niekam nėra pareikšti.“ Kaip pažymėjo prokuratūra, 2018-aisiais perkvalifikuotas ikiteisminis tyrimas šiuo metu vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis.
Tai skamba rimtai. Bet rezultatų kol kas – nulis. Prokuratūra išsiuntė tarptautinės teisinės pagalbos prašymus į JAV, Lenkiją, Rumuniją ir dar keletą valstybių. Reikšmingų duomenų teigia negavusi. „Lietuvos prokuratūra kelis kartus kreipėsi į JAV prašydama pateikti papildomos informacijos dėl spėjamo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, bet iš JAV Teisingumo departamento buvo gauti atsakymai, kad JAV neturi galimybių gauti prašomos informacijos ir įvykdyti teisinės informacijos prašymus“, – nurodo prokuratūra.
Čia verta sustoti. JAV Teisingumo departamentas – ne koks nors užkampio archyvas. Tai viena galingiausių teisėsaugos institucijų pasaulyje. Jeigu ji „neturi galimybių“ pateikti informacijos, tai skamba ne kaip techninė kliūtis, o kaip sąmoningas atsakymas. Arba – kaip diplomatinis būdas pasakyti „ne“.
Pusė medžiagos – po slaptumo antspaudu
Prokuratūra užsimena, kad dalis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios informacijos pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi. Tai reiškia, kad net ir tie, kurie norėtų susidaryti savo nuomonę, negali – jiems bus pasakyta, kad informacija „neteiktina ir neskelbtina“.
Šią frazę pravartu prisiminti kiekvieną kartą, kai kas nors paklaus, kodėl tyrimas trunka jau penkiolika metų ir kodėl vis dar nėra nei įtariamųjų, nei išvadų. Paslaptis – patogus paaiškinimas tada, kai paaiškinimo nėra.
Prezidentas: kalėjimo nebuvo, ir nereikia jo ieškoti
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS sakė pasitikintis Lietuvos institucijų vertinimu, kad amerikiečių kalėjimo, kur buvo laikomi įtariamieji terorizmu, šalyje nebuvo. „Atlikti tyrimai, kurie konstatavo, kad tokio kalėjimo nebuvo“, – sakė šalies vadovas.
Jis taip pat nemanąs, kad šios istorijos reikėtų aiškintis iš naujo. Suprask: prokuratūra tyrimą tęsia, bet prezidentas jau turi atsakymą. Tai – vienas iš tų momentų, kai oficiali pozicija ir teisinis darbas kalba skirtingais balsais. Institucijos kalba viena, vadovas – kita, o visuomenė lieka su dviem versijomis.
EŽTT jau priėmė trečią sprendimą
Bet EŽTT nėra toks santūrus. Praėjusią savaitę jis priteisė 30 tūkst. eurų Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje. Teismas taip pat įpareigojo šalies valdžią kreiptis į Vašingtoną, siekiant patikinimo, kad vyrui nebus skirta mirties bausmė.
Tai jau trečias panašus EŽTT sprendimas bylose prieš Lietuvą dėl laikytųjų CŽA kalėjime. 2018-aisiais teismas pirmą kartą konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame kalintas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah. 2024-ųjų sausį dėl neteisėto kalinimo Mustafa al Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų.
Lietuvos pozicija nesikeičia: Antaviliuose veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Įtarimų sukėlusiais lėktuvais į šalį gabenta ne žmonės, o ryšių įranga. Pasak prezidento, teismų sprendimai turi būti vykdomi, bet dėl įpareigojimo kreiptis į JAV dar reikėtų pasitarti.
Kas laimi iš neapibrėžtumo?
Formaliai žiūrint, Lietuva laikosi linijos: tyrimas vyksta, įtarimai niekam nepareikšti, dalis informacijos slapta. Praktiškai – klausimas, ar slaptas kalėjimas buvo, jau seniai nebėra tik teisinis. Tai ir politinis, ir moralinis klausimas.
Viena vertus, EŽTT sprendimai kuria precedentus, kuriuos Lietuva turi vykdyti. Kita vertus, prokuratūros tyrimas, trunkantis penkiolika metų be apčiuopiamų rezultatų, neprideda pasitikėjimo. O JAV atsakymai, kad „neturi galimybių“ pateikti duomenų, tik sustiprina įspūdį, kad visi žino daugiau, nei sako.
Įdomiausia tai, kad EŽTT remiasi žmogaus teisių organizacijų surinktais duomenimis, o ne Lietuvos institucijų tyrimais – taip bent jau teigia šalies valdžios atstovai. Bet jeigu oficialus tyrimas nieko neranda, o neoficialūs šaltiniai randa, kyla paprastas klausimas: arba tyrimas atliekamas ne taip, kaip turėtų, arba kalėjimo tikrai nebuvo, o EŽTT klysta tris kartus iš eilės. Kuris variantas labiau tikėtinas?
Ką tai reiškia praktiškai?
Jeigu ši istorija jums atrodo toli nuo kasdienybės – iš dalies teisingai. Bet ji turi tris konkrečias pasekmes.
Pirma, Lietuva jau pralaimėjo kelias bylas EŽTT ir moka kompensacijas – 30 tūkst., 100 tūkst. eurų. Tai mokesčių mokėtojų pinigai.
Antra, neaiškus teisinis statusas kenkia šalies reputacijai tarptautinėje arenoje. Jeigu norime būti rimta partnerė NATO ir ES, klausimai apie slaptus kalėjimus nepranyks savaime.
Trečia, kai oficiali institucija sako „tyrimas tęsiasi“ jau penkiolika metų, o vadovas sako, kad reikalo nebuvo, tai tik parodo, kad visuomenė neturi būdo sužinoti tiesos. Visa kita – tik spėlionės.
Klausimas, į kurį niekas nenori atsakyti
Ar įmanoma, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽA kalėjimas, jei oficialus tyrimas to nepatvirtina? Arba kitaip: kiek ilgai galima vadinti „tęsiamu“ tyrimą, kuris neturi nei įtariamųjų, nei gautų duomenų, nei aiškios pabaigos? Kol prokuratūra tyli, prezidentas neigia, o JAV „neturi galimybių“ atsakyti, kiekvienas sau atsakyti turi pats.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.