Kieno iš tikrųjų yra jūsų mėgstamiausi lietuviški produktai? Milžinai perka jūsų vaikystę
Kai perkate „Suslavičiaus“ kečupą, manote, kad palaikote lietuvišką brandą. Kai valgote „Karūnos“ šokoladą, jaučiate nostalgiją sovietmečiui. Kai geriate „Neptūno“ vandenį, tikite, kad tai grynas lietuviškas produktas. Deja, šie prekės ženklai jau seniai priklauso nebe Lietuvai. Jūsų vaikystės skoniai tapo milžiniškų tarptautinių korporacijų nuosavybe, o pinigai iš jūsų kišenės keliauja ne į Lietuvos ūkininkų ar verslininkų sąskaitas, o į Šveicariją, Norvegiją, JAV ir kitur.
Ką nupirko globalūs milžinai?
Lietuvos maisto pramonė po Nepriklausomybės atgavimo buvo patraukli vakarietiškoms korporacijoms. Sovietmečiu sukurtos gamyklos ir jų prekės ženklai buvo perkami vienas po kito. Štai keletas ryškiausių pavyzdžių, kaip globalūs žaidėjai įsigijo tai, ką laikėme savu.
Mondelēz International (JAV) – ši korporacija, gamina pasaulinius prekės ženklus kaip „Oreo“ ar „Milka“, 1993 metais nusipirko istorinę Kauno konditerijos fabriką. Nuo tada tokie ikoniniai lietuviški pavadinimai kaip „Karūna“ ar „Princas“ buvo pamažu išstumti iš lentynų arba integruoti į globalų portfelį. Netgi „Manija“ – tas šokoladinis batonėlis, kurį valgėme vaikystėje – dabar priklauso Mondelēz. Kitas pavyzdys – „Estrella“ traškučiai, kurie, nors ir gaminami Lietuvoje, yra „PepsiCo“ (JAV) nuosavybė.
Orkla (Norvegija) – šis Skandinavijos milžinas per savo padalinį „Orkla Foods Lietuva“ perėmė vieną ryškiausių lietuviškų kondimentų – „Suslavičiaus“ kečupus ir padažus. Šis prekės ženklas yra vienas atpažįstamiausių Lietuvos virtuvėje, tačiau jo pelnas keliauja į Norvegiją. Orkla taip pat valdo ir platina „Felix“ bei „Spilva“ produktus Lietuvoje.
Coca-Cola Company (JAV) – nors ši įmonė garsėja gėrimais, ji įsigijo ir vieną populiariausių Lietuvos mineralinių vandenų – „Neptūną“. Šis šaltinis, kadaise buvęs nepriklausomas lietuviškas brandas, dabar yra pasaulinės imperijos dalis.
Kas dar nepriklauso užsieniečiams?
Laimei, ne visi lietuviški maisto produktai yra globalių korporacijų rankose. Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė vis dar turi galingų, nepriklausomų žaidėjų, kurie išlaikė vietinį kapitalą.
Pieno produktai – tai stipriausias Lietuvos nepriklausomos pramonės ramsčiai. „Žemaitijos pienas“ (su garsiuoju „Džiugo“ sūriu, „Pik-Nik“ sūreliais ir „Magija“ varškės užkandžiais), „Rokiškio sūris“ ir „Vilkyškių pieninė“ („Vilvi“ grupė) – visi šie gamintojai priklauso lietuviškam kapitalui. Pirkdami šiuos produktus, jūs palaikote vietinius ūkininkus ir darbo vietas.
Mėsa ir paukštiena – „Biovela“ („Biovela-Utenos mėsa“) yra didžiausia mėsos perdirbimo korporacija Baltijos šalyse ir išlieka nepriklausoma. „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ priklauso „Akola Group“ – didžiulei, bet vietinio kapitalo žemės ūkio grupei.
Konditerija ir duona – „Vilniaus pergalė“, gamina ikoninius „Pergalės“ šokoladus ir saldainius, priklauso lietuviškam holdingui. „Mantinga“ – viena didžiausių duonos ir šaldytų kepinių gamintojų Europoje – taip pat yra lietuvių nuosavybė. O tradiciniai rauginti agurkai ir kiti konservai iš „Kėdainių konservų fabriko“ tebėra nepriklausomi ir konkuruoja su Orklos valdomais „Suslavičiais“.
Kaip atpažinti, kas yra kas?
Nesidomintiems smulkiomis detalėmis, naršyti po prekybos centrų lentynas gali būti painu. Štai keletas patarimų, kaip atskirti globalų nuo vietinio.
- Skaitykite etiketę: ieškokite mažu šriftu parašyto platintojo. Jei ten parašyta „Mondelēz Baltic UAB“ arba „Orkla Foods Lietuva UAB“ – pinigai keliauja į užsienio korporacijų kišenes.
- Rinkitės vietinius pieno produktus: lietuviškas pieno sektorius yra stipriai konsoliduotas vietiniu lygmeniu. Pirkdami „Džiugą“, „Rokiškio“ ar „Vilkyškių“ sūrį, esate tikri, kad remiate vietinį kapitalą.
- Būkite atsargūs su „lietuviška“ nostalgija: prekės ženklai kaip „Suslavičius“ naudoja lietuvišką paveldą, bet už jų slypi Norvegijos milžinas. Tai nereiškia, kad produktas blogas, tačiau verta žinoti, kur keliauja jūsų pinigai.
Kodėl tai svarbu?
Kai perkame produktus iš nepriklausomų lietuviškų kompanijų, mes ne tik gauname kokybišką maistą. Mes palaikome vietos ūkininkus, kurjeriai, darbuotojai ir jų šeimos išlieka čia, Lietuvoje. Mes padedame išlaikyti šalies ekonominį savarankiškumą. Mes taip pat skatiname konkurenciją, kuri neleidžia globaliems milžinams diktuoti savo sąlygų.
Pasaulinės korporacijos nesirūpina mūsų sveikata ar vietos tradicijomis. Jos rūpinasi pelnu. Todėl kiekvienas mūsų apsipirkimas yra tarsi balsas. Balsas už tai, kokioje šalyje norime gyventi ir ką norime valgyti. Tad kitą kartą, kai paimsite nuo lentynos prekę, pagalvokite – ar tikrai norite, kad jūsų pinigai keliautų į Šveicariją, o ne į šalia esančią pieninę?
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.