PVM maistui, brangesnis dyzelinas ir 2028-ieji: ar esame pasiruošę, kai baigsis pinigai?

Ar kada pagalvojote, kad lietuviško ir lenkiško dyzelino kainų skirtumas – vos 40 centų už litrą – gali keisti visos šalies verslo žemėlapį? Būtent šią detalę neseniai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvardijo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis. Šalia jo sėdėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas pridūrė kur kas platesnę įžvalgą: Lietuva vis dažniau tampa „mokesčių sala“, o tos salos krantai, regis, pamažu byra. Diskusija – apie PVM lengvatas maistui, konkurenciją su kaimynais ir ateitį, kuri gali neatrodyti tokia rožinė, kaip dabar įsivaizduojame.

PVM maistui – ar tikrai visiems reikia tos pačios lengvatos?

Latvijoje ir kai kuriose kitose šalyse sumažintas pridėtinės vertės mokestis maistui vis skamba kaip gelbėjimo ratas. Politikai dažnai sako: jei maistas atpigs, palengvės vartotojams, ypač mažesnes pajamas gaunantiems. Tačiau Marius Dubnikovas į tokį sprendimą žvelgia atsargiai.

„Sumažinimas, taip, palengvintų mažas pajamas gaunančių žmonių padėtį, bet jis nėra visiškai tikslingas, nes būtų pritaikomas visiems, taip pat ir tiems, kurie gauna didesnes pajamas ir kuriems galbūt nereikia lengvatų“, – aiškino jis.

Ekonomisto nuomone, tikslinė parama – pinigai ar subsidijos tiems, kuriems jų labiausiai reikia – yra gerokai efektyvesnis įrankis nei plačiosios lengvatos, kurios „ištepa“ visiems po lygiai ir kainuoja žymiai daugiau. Klausimas tik, ar mūsų socialinė sistema jau subrendo tokiam tikslumui, ar vis dar renkamės populizmą, už kurį vėliau tenka mokėti visiems.

Esame mokesčių sala: kodėl dyzelino pavyzdys turėtų įspėti

Dar ryškiau problema matoma žvelgiant į kaimynines šalis. Dainius Dundulis pabrėžė, kad mokesčių atotrūkis jau seniai nebėra tik teorinė diskusija. „Tai liečia praktiškai visus mokesčius – ne tik pridėtinės vertės mokestį, bet ir akcizines prekes: alkoholį, tabaką, degalus“, – vardijo jis.

Skaudžiausias įrodymas – kuro rinka. „Prieš penkerius metus praradome 200 milijonų litrų Lietuvoje besipilančio verslo, o dabar turime absoliutų nulį, nes verslas kurą, būtent dyzeliną, pilasi Lenkijoje. Skirtumas tarp lietuviško ir lenkiško dyzelino yra praktiškai 40 centų“, – atskleidė „Norfa“ vadovas.

Anot Dubnikovo, politikai per pastarąjį dešimtmetį įprato prie palankaus ciklo: ekonomika augo, todėl net ir didinami mokesčiai nesutrukdė verslui uždirbti. „Mokesčiai padidėjo, jų surinkimas padidėjo, bendra sukuriama pridėtinė vertė padidėjo. Tai koks argumentas gali sakyti, kad blogai pasielgta? Sakys, kad labai gerai: mokesčių daugiau, daugiau perskirstome, daugiau išdalijame, verslas irgi uždirba daugiau. Viskas yra tvarkoje“, – ironiškai pastebėjo jis.

Tik dabar, pasak ekonomisto, situacija keičiasi. „Jau pasiekėme tą tašką, kai pradeda braškėti“, – sakė jis, ragindamas bent jau sustoti su mokesčių didinimu, kol dar nevėlu.

Kas dabar laiko ekonomiką ir kas atsitiks po 2027-ųjų?

Paklausti, kokios gi ateities tikėtis, abu pašnekovai išsiskyrė niuansais. Dubnikovas artimiausius dvejus metus vertina gana ramiai, tačiau į 2028-uosius žvelgia kaip į didelį nežinomąjį.

Pirmiausia jis priminė, kas šiandien dirbtinai palaiko mūsų augimą. Viena vertus – pensijų pinigai, kita vertus – šalčio pirmąjį ketvirtį užšalusios statybos, kurios tiesiog persikėlė į vėlesnį laikotarpį. „Betonas nestingsta“, – šyptelėjo ekonomistas, paaiškindamas, kodėl statybų darbai fiziškai negalėjo vykti žiemą.

Be to, savo vaidmenį atlieka ir Europos Sąjungos parama, kurios didžiausios sumos, kaip įprasta, atkeliauja paskutiniais programos metais. Po 2027-ųjų ši programa baigsis, o naujoji dar turės būti suderinta. Tuo metu tikimasi, kad bus baigtos ir didžiosios infrastruktūros bei karinės statybos. Čia Dubnikovas paminėjo ir Vokietijos brigadą: „Mums realiai reikia Druskininkus pastatyti iš naujo – Vokietijos brigada yra ne tik 5 tūkst. karių. Kartu su jais atkeliauja ir sutuoktiniai, vaikai bei naminiai gyvūnai.“

Tad kol kas ekonomiką lydi savotiškas pagalvėlių laikotarpis. „Artimiausius dvejus metus nematau labai didelio sulėtėjimo. Klausimas, kas bus, kai įveiksime tą dvejų metų periodą ir ateis 2028-ieji“, – sakė jis ir pridūrė: „Prognozuoti trejus metus šiais laikais yra prabanga. Turbūt jau ir tris mėnesius sudėtinga prognozuoti.“

Optimizmas – ne naivumas, o būtinybė?

Nors ekonominės prognozės miglotos, Dainius Dundulis siūlo nepasiduoti niūrumui. „Visą laiką reikia gyventi su mintimi, kad ateityje viskas tik gerės ir gerės. Nes jeigu visą laiką galvosi, kad kiekvieną dieną bus tik blogiau, pačiam psichologiškai labai sunku gyventi“, – kalbėjo jis.

Jo teigimu, Lietuva, nepaisant visų skundų, „gyvena gana neblogai“. Įrodymų jis mato ir darbo rinkoje: anksčiau konkuruoti su Vakaruose siūlomais atlyginimais atrodė neįmanoma, o dabar vis daugiau emigravusių lietuvių grįžta po kelių mėnesių. „Anksčiau sakydavau, kad mes negalime konkuruoti su darbdaviais Vakaruose, o šiandien, įvertinus gyvenimo sąlygas ir visa kita, jau galiu drąsiai sakyti, kad konkuruojame. Ilgam išvažiuojančių beveik nebėra“, – dėstė Dundulis.

Įdomu tai, kad lietuvių optimizmas, anot Dubnikovo, yra ir viena iš infliacijos priežasčių. Palyginti su europietišku pesimizmu, Lietuva, Lenkija ir galbūt Malta išsiskiria pozityviais lūkesčiais. Kai žmonės tiki ateitimi, jie drąsiau išleidžia pinigus, o tai natūraliai kelia kainas. Tad galbūt mūsų pačių gera nuotaika – ir palaima, ir iššūkis kartu.

O kaip jūs?

Ateitis, atrodo, priklausys ne tik nuo Vyriausybės sprendimų ar Europos Sąjungos pinigų, bet ir nuo mūsų kasdienių pasirinkimų. Ar artimiausius porą metų labiau taupysite, ar vis dėlto pasikliausite tuo, kad Lietuvos ekonomika – tvirtesnė, nei atrodo? Ieškodami atsakymo, nepamirškite vieno: abu diskusijos dalyviai sutaria, kad sprendimų reikia jau dabar, o ne tada, kai mokesčių sala ims skęsti iš tikrųjų.

Susiję straipsniai

Slapto CŽA kalėjimo byla: tyrimas tęsiasi, atsakymų nėra, o įtarimai – niekam

CŽA kalėjimo byla: prokuratūra tyliai tyliai, o prezidentas sako „nereikia“

CŽA kalėjimas Lietuvoje: trys pralaimėtos bylos, vienas nepatogus klausimas ir rizika, kurios bijo visi

Slaptas CŽA kalėjimas Lietuvoje: Teisingumo ministerija žada vykdyti, premjeras – netirti

Kieno iš tikrųjų yra jūsų mėgstamiausi lietuviški produktai? Milžinai perka jūsų vaikystę

Iš Japonijos kalėjimo į Pravieniškes: „Čia jaučiuosi lyg kurorte“ – kas vyksta TOG skyriuje?