Girtas įsibrovė į kaimynų namus ir sulaukė bausmės iki gyvos galvos: „Prisibaliavojau“
Įsivaizduokite: sėdite mašinoje prie savo namų, apimti pykčio ir alkoholio garų. Galvoje kirba mintis – kaimynų namai tušti, galima įlįsti. Tačiau viduje – ne tuštuma, o du žmonės. Vienas jų po kelių akimirkų žus, kitas liks sužeistas visam gyvenimui. Būtent taip 2006-aisiais nutiko Dariui, kuris šiandien, būdamas 48-erių, kalba apie savo klaidą, atsakomybę ir viltį, kurios beveik nebeliko.
Kas nutiko tą naktį
Darius neslepia – tą vakarą jis buvo stipriai išgėręs. Po kivirčo su sugyventine grįžo namo, bet jos nerado. Sėdėdamas mašinoje nusprendė įsibrauti į kaimynystėje gyvenančių žmonių namus. „Ten nieko namie neturėjo būti, bet buvo“, – prisimena vyras. Jo veiksmus teismas įvertino kaip plėšimą, o ne paprastą vagystę, nes jis sužalojo sutuoktinių porą. Vyras nuo sužalojimų mirė, moteris išgyveno. Darius buvo nuteistas dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti – jam skirta įkalinimo bausmė iki gyvos galvos.
Vyras atvirauja, kad tuo metu Lietuvoje vyravo griežtesnė praktika: „Dabar nebeduoda, bet 2005–2006 m. buvo tokia banga užėjusi, kur mus 5 ar 6 nuteisė iki gyvos galvos.“ Jo nusikaltimas peržengė 20 metų įkalinimo ribą, todėl sulaukė griežčiausios bausmės.
20 metų už grotų: kasdienybė ir viltis
Dabar Darius kali Alytaus kalėjime, pusiau atvirame režime. Jis dirba pasiuntiniu – nešioja lapelius, bendrauja su socialiniais darbuotojais ir psichologais. Darbas, anot jo, padeda užsimiršti: „Dirbant laikas sprogsta. Ir užsidirbi, nereikia iš artimųjų prašyti pinigų.“ Taip pat jis turi pareigą padengti teismo priteistą žalą – apie 70 tūkstančių eurų. „Aišku, visų pinigų neatiduosi, bet kažkiek pasidengs ta žala“, – sako jis.
Nepaisant griežčiausios bausmės, vyras palaiko ryšį su šeima – tėvais, seserimis, dukra. „Sunku buvo priimti tokią bausmę – tiek man, tiek artimiesiems. Bet kažkaip susitaikėme su tuo“, – dalijasi jis. Artimieji atvažiuoja, skambina, siunčia daiktus ar pinigų, nors Darius sako, kad nereikia.
2026 metais jis galės kreiptis dėl terminuotos bausmės paskyrimo – bus suėję 20 metų. Tai jo didžiausia viltis. „Kai sulauksiu terminuotos bausmės, tada ir galvosiu apie antrąją pusę“, – sako jis, pripažindamas, kad normali moteris nelauktų žmogaus, kuris atlieka bausmę iki gyvos galvos.
Alkoholis kaip trigeris
Dariaus istorijoje alkoholis vaidina lemiamą vaidmenį. Jis pats sako, kad negerdavo daug – tik savaitgaliais su draugais. „Penktadienį vakare prasidėdavo ir iki sekmadienio. Ir prisibaliavojau“, – prisipažįsta jis. Pirmą kartą už grotų jis sėdo būdamas vos 18-os – už vagystę iš buto gavo metus su „kapeikomis“. Po to vagystės kartojosi, jis keitė įkalinimo įstaigas – Pravieniškės, Marijampolė, Lukiškės, dabar Alytus. Tačiau nužudymas buvo pirmasis ir lemtingas.
Kalinimo sąlygas jis vertina gerai, ypač lygindamas su Lukiškėmis. Gyvena bendroje erdvėje su septyniais kitais nuteistaisiais, gali žaisti krepšinį, tinklinį, eiti į klubą ar koncertus. Tačiau draugų čia neieško. „Gimtadienių nešvenčiame ir čia draugų nėra“, – atvirauja Darius.
Ar žmogus, padaręs nepataisomą klaidą, nusipelno antro šanso? Dariaus istorija primena, kad vienas neapgalvotas sprendimas, padaugintas iš alkoholio, gali sugriauti ne vieną gyvenimą. Jo laukia dar keli metai nežinios, o paskui – galimybė kreiptis dėl terminuotos bausmės. Tačiau ar jis pats jaučiasi pasirengęs gyvenimui laisvėje? O gal už grotų jam saugiau nei realybėje, kurioje laukia atsakomybė už padarytą žalą?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.