Slaptas CŽA kalėjimas Lietuvoje: Teisingumo ministerija žada vykdyti, premjeras – netirti
Sprendimas, kurio niekas neigti nebegali
Lietuva trečiadienį aiškiai pasakė: Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl numanomo slapto amerikiečių kalėjimo šalyje įvykdys visa apimtimi. Skamba tvirtai, ar ne? Tik yra viena smulkmena – oficialiai to kalėjimo tarsi niekada nebuvo. Bet EŽTT jau trečią kartą sako kitaip.
„Lietuva įvykdys EŽTT sprendimą visa apimtimi“, – BNS patvirtino teisingumo ministrės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič. Trumpos, bet svariai nuskambančios eilutės, kurios šalies valdžiai neduoda lengvo pasirinkimo.
30 tūkst. eurų ir įpareigojimas, kuris kabina
EŽTT praėjusią savaitę Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri priteisė 30 tūkst. eurų už neteisėtą kalinimą CŽA kalėjime Lietuvoje. Pinigai – viena dalis. Antra, teismas įpareigojo Lietuvos valdžią kreiptis į Vašingtoną, siekiant gauti patikinimą, kad vyrui nebus skirta mirties bausmė. Būtent šis punktas ir sukelia daugiausia klausimų.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau interviu BNS jau buvo užsiminęs, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi, bet dėl kreipimosi į JAV reikėtų pasitarti. Kodėl? Nes toks žingsnis gali atrodyti kaip kišimasis į amerikiečių vidaus reikalus. Diplomatinis jautrumas čia lygiai toks pat svarbus kaip ir teisinis įpareigojimas.
Ministerijos atstovė nurodė, kad į JAV bus kreiptasi „diplomatiniais kanalais“. Daugiau detalių – jokių. Ji taip pat patvirtino, kad sprendimas nebus skundžiamas EŽTT Didžiajai kolegijai. Tai svarbu, nes reiškia, kad po kelių mėnesių jis įsigalios ir tuomet bus įgyvendintas. Jau negrįžtamai.
Premjeras: tyrimų pakanka
Kol teisininkai kartu su diplomatais dėlioja, kaip visa tai atlikti praktiškai, premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį į šią istoriją pažiūrėjo kitu kampu – jam papildomų tyrimų nereikia.
„Lietuvoje jau vyko parlamentinės kontrolės tyrimas. Taip pat teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, kurį koordinuoja Generalinė prokuratūra. Premjeras nemato poreikio papildomiems veiksmams“, – jo komentarą perdavė atstovas spaudai Gedas Salyga.
Prezidentas irgi laikosi panašios pozicijos – papildomo aiškinimosi dėl galbūt veikusio kalėjimo aplinkybių jam nereikia. Pozicija, tiesą sakant, nuosekli: institucijos jau tyrinėjo, rezultatas žinomas, o naujo raundo niekas neorganizuoja.
Bet čia ir slypi paradoksas. Viena vertus, tyrimai tikrai vyko. 2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽA sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą. Tiesa, komitetas pripažino, kad sąlygos tam buvo – toks pusiau atviras pripažinimas, kuris šiandien skamba gana dviprasmiškai.
Kita vertus, prokuratūra trečiadienį patvirtino, kad 2010 metais pradėtas, o 2015 metais atnaujintas tyrimas tebevyksta. Ir čia svarbi detalė – reikšmingų duomenų iš JAV bei kitų partnerių, kuriems buvo siųsti teisinės pagalbos prašymai, taip ir negauta. Tyrimas tęsiasi, bet be atsakymų iš užsienio jis primena labiau procesą dėl proceso.
Trečias sprendimas – tas pats atsakymas
Praėjusios savaitės EŽTT sprendimas – jau trečias panašus byloje prieš Lietuvą. Ir kiekvieną kartą šalies valdžios atstovai kartoja tą patį argumentą: teismas remiasi žmogaus teisių organizacijų nuomone bei jų, o ne oficialių institucijų, atliktais tyrimais.
Po vieno iš nepalankių sprendimų Teisingumo ministerija užpernai komentavo, kad, vykstant ikiteisminiam tyrimui, Lietuva negali objektyviais duomenimis ar įrodymais nuginčyti išvados, jog kalėjimas veikė. Kitaip tariant – kol tyrimas atviras, ginčytis sunkiai įmanoma. O tyrimas atviras jau daugiau nei dešimtmetį.
EŽTT savo ruožtu laikosi savo linijos. 2018 metais jis pirmą kartą konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame buvo kalintas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah. 2024-ųjų sausį dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafai al Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų. Skaičiai ir datos dėliojasi į gana aiškų paveikslą, kad ir kaip oficialiai būtų teigiama priešingai.
Antaviliai – kalėjimas ar centras?
Lietuva EŽTT bylose teikė savo paaiškinimus. Patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, anot šalies, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Taip pat teigiama, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenta ne žmonės, o ryšių įranga.
Tai – oficialioji versija. Ji logiška tiek, kiek tokios versijos paprastai būna logiškos: sunkiai patikrinama, bet ir sunkiai paneigiama. EŽTT, remdamasis kitais šaltiniais, prieina kitą išvadą. Du pasakojimai, vienas teismo sprendimas, ir realybė, kurios tiesą greičiausiai žino tik labai nedidelis ratas žmonių.
Ką tai reiškia praktiškai
Artimiausiais mėnesiais įsigalios trečiasis nepalankus EŽTT sprendimas. Lietuva sumokės 30 tūkst. eurų, kreipsis į Vašingtoną diplomatiniais kanalais ir tikėsis, kad atsakymas bus bent kiek naudingas. Kartu tęsis prokuratūros tyrimas, kuris jau seniai įstrigęs dėl trūkstamos informacijos iš partnerių.
Svarbiausia, ką verta suprasti: teisinis įsipareigojimas ir politinė valia šiuo klausimu eina skirtingais keliais. Teismas reikalauja veiksmų, valdžia kalba apie jau padarytus tyrimus. Ir kol vieni cituoja Strasbūrą, kiti atsako, kad ten – ne oficialūs duomenys.
O gal iš tiesų kai kuriuos klausimus geriau palikti praeityje? Ar vis dėlto visuomenė turi teisę žinoti, kas prieš du dešimtmečius vyko Antaviliuose?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.