Bartoševičiaus byla pasiekė LAT: ką keičia kasacijos priėmimas?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nusprendė imtis buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus bylos. Teisėjų atrankos kolegija priėmė nagrinėti jo kasacinį skundą. Nuteistajam už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus tai – viena paskutinių galimybių pakeisti nuosprendį. Bet ar ji reali?
Tai neeilinė byla. Bartoševičius – buvęs Seimo narys, ilgametis berniukų choro „Ąžuoliukas“ direktorius, mokytojas. Bylos detalės itin jautrios, nuosprendžiai – iki septynerių metų laisvės atėmimo. Todėl net kasacinio skundo priėmimas kelia klausimų: ar tai įprasta proceso eiga, ar vilkinimas, kurį gali sau leisti tik turintys ryšių?
LAT sprendimas – ne dar vienas dokumentas
LAT atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė Eltai patvirtino: „Šiandien LAT teisėjų atrankos kolegija nusprendė priimti nagrinėti nuteistojo Kristijono Bartoševičiaus kasacinį skundą“. Anot jos, byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Kas tai reiškia? Teisėjų atrankos kolegija – savotiškas filtras, per kurį praeina ne kiekvienas skundas. Kasaciniai skundai dažnai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti, ir tada byla nepasiekia teisėjų. Šįkart filtras praleido. Tai leidžia manyti, kad skunde įžvelgta potencialiai svarių teisinių argumentų.
Žodinis procesas LAT – galimybė gynėjui asmeniškai pristatyti savo poziciją. Tai dar nereiškia, kad Bartoševičius bus paleistas ar kad byla sugrįš į pradžią. Greičiau – kad teisėjai nori įsigilinti į skundą, o ne atmesti jį vien formaliai.
Už ką nuteistas buvęs politikas?
Panevėžio apygardos teismas Bartoševičių pripažino kaltu dėl visų dešimties jam inkriminuotų nusikaltimų. Tarp jų – mažamečio seksualinis prievartavimas, nepilnamečio seksualinis prievartavimas, jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas ir nesunkus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymas.
Bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. Papildomai teismas nustatė, kad po bausmės atlikimo Bartoševičius dar penkerius metus negalės dirbti darbų, susijusių su mažamečiais ar nepilnamečiais.
Apeliacinės instancijos teismas bylą peržiūrėjo ir paliko nuosprendį galioti. Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl visų kaltinimų pirmosios instancijos teismas sprendė pagrįstai.
Gegužę 38-erių Bartoševičius pareigūnų buvo pristatytas į Kauno kalėjimą. Atrodė, kad istorija baigta – vyras pradėjo atlikinėti bausmę. Kasacinis skundas procesą pratęsė, bet laisvėje jis nėra.
Kelias nuo Seimo salės iki teismo suolų
Šioje istorijoje yra simbolinių datų. 2023-ųjų sausio 23-iąją Bartoševičius, tuometis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamentaras, pranešė, kad dėl asmeninių priežasčių atsisako Seimo nario mandato. Tą pačią dieną prokuratūra paskelbė, kad pradėtas tyrimas dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Sutapimas? Abejotina. Visuomenėje tuomet netrūko kalbų apie tai, kodėl mandato atsisakyta būtent tą pačią dieną, kai turėjo būti paskelbta apie tyrimą. Teismas bylą nagrinėjo įprasta tvarka – dėl buvusio statuso nuolaidų nematyti.
Ikiteisminis tyrimas baigtas 2023-ųjų liepą, byla perduota teismui. Nuo to momento Bartoševičius iš viešojo lauko beveik dingo. Klausimų liko daugiau, ypač apie tai, kiek laiko galėjo tęstis nusikalstamos veikos ir kodėl apie jas ilgai niekas nežinojo arba nepranešė.
Ką iš tikrųjų nagrinės Aukščiausiasis Teismas?
Kasacinė instancija nėra trečiasis teismas ta prasme, prie kurios įpratę eiliniai žmonės. LAT neperžiūri įrodymų iš naujo, neklausinėja liudytojų, nevertina aukų parodymų. Jo darbas – patikrinti, ar žemesnės instancijos teismai nepažeidė įstatymų, ar teisingai juos aiškino ir taikė.
Bartoševičiaus advokatai kasaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžius ir bylą nutraukti arba grąžinti ją nagrinėti iš naujo. Tipiškas prašymų rinkinys, nors bylos nutraukimas tokio pobūdžio nusikaltimų atveju būtų itin netikėtas žingsnis.
Kasaciniai skundai dažnai remiasi procesiniais pažeidimais – teisėjo šališkumu, įrodymų vertinimo klaidomis ar netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Ar tokių argumentų pavyks rasti šioje byloje, paaiškės per žodinį procesą. Dar svarbu suprasti: bylos priėmimas nereiškia, kad nuosprendis bus pakeistas. Teisėjai gali išklausyti šalis ir vis tiek palikti ankstesnius sprendimus galioti.
Kodėl ši byla neišnyksta iš akiračio?
Ši byla jautri ne tik dėl garsios pavardės. Naujienų portalas „Delfi“ yra skelbęs, kad galimi nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius. Bartoševičius chorui vadovavo 2012–2020 metais, taip pat kurį laiką dirbo mokytoju Kauno Veršvų gimnazijoje.
Kai tokie kaltinimai paliečia vaikus ir švietimo įstaigas, visuomenės reakcija būna aštri – ir tai natūralu. Pyktis, įtarumas, noras, kad kaltininkas gautų maksimalią bausmę, suprantamas. Bet teisingumo sistema turi išlaikyti pusiausvyrą: net ir pačiose sunkiausiose bylose kaltinamajam turi likti teisė į gynybą ir į peržiūrą. Tai nereiškia, kad Bartoševičius turi būti gailimas. Tai reiškia, kad procesas tęsiasi tol, kol yra teisėtų galimybių.
Visada galima klausti: ar tokie procesai neatidaro senų žaizdų? Aukoms – tikrai gali. Teisminės procedūros verčia sugrįžti prie skaudžiausių išgyvenimų. Kita vertus, galutinis sprendimas kartais yra vienintelis būdas užversti skyrių ir judėti toliau.
Kas toliau?
Konkreti bylos nagrinėjimo data dar nepaskirta. Kol kas aišku viena – Bartoševičiaus istorija tebesitęsia. Kol vyksta procesas, jis lieka įkalintas, o jo advokatai bando įrodyti, kad žemesnių instancijų teismai kažkur suklydo. Ar pavyks? Sunku pasakyti. LAT tokio pobūdžio bylose sprendimus keičia retai, bet kiekviena byla individuali.
Todėl belieka stebėti. O kartu verta užduoti sau klausimą: ar mums, kaip visuomenei, pavyks atskirti bausmės troškimą nuo teisingumo supratimo? Ar tikime, kad teisingumas gali būti pasiektas net tada, kai procesas užsitęsia ilgiau, nei norėtume? Atsakymą parodys ne tik LAT verdiktas, bet ir mūsų reakcija į jį.
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.