Profsąjunga prieš Kalėjimų tarnybą: darbuotojos apkaltintos be įrodymų, vadovybė remiasi slaptais duomenimis
Vilniaus kalėjime šią vasarą – ne tik įkaitę orai. Profesinė sąjunga atvirai susikibo su Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybe dėl to, kaip buvo paviešinti įtarimai dėl kelių darbuotojų ir nuteistųjų santykių. Anot profsąjungos pirmininko Dariaus Čekavičiaus, apie žmones prabilta taip, lyg jie jau būtų kalti, nors jokių tyrimų nebuvo. Kalėjimų tarnyba tuo metu tikina turinti neviešų duomenų, kurių kol kas neatskleidžia. Kur tiesa?
Kada užvirė aistros?
Viskas prasidėjo nuo oficialių pranešimų. Rugpjūčio pradžioje Lietuvos kalėjimų tarnyba paskelbė, kad Vilniaus kalėjime nustatytas dar vienas netarnybinių santykių atvejis – Resocializacijos skyriaus darbuotoja apie pusmetį palaikė ryšius su nuteistaisiais, todėl pradėta atleidimo procedūra. Anksčiau, liepą, dėl artimų, romantinių ar intymių santykių su nuteistaisiais darbą paliko dvi pareigūnės, o vienai maitinimo įmonės darbuotojai panaikintas leidimas patekti į kalėjimą.
Būtent šie pranešimai profesinę sąjungą ir užkabino. D. Čekavičiaus teigimu, viešai paskelbta istorija nėra paremta įrodymais: „Kalbama apie romantinius intymius santykius su kalinamaisiais, kai, mūsų turimomis žiniomis, nebuvo atlikti tyrimai, darbuotojų kaltė nebuvo nustatyta.“ Jo žiniomis, moterys iš darbo išėjo pačios, vienai netgi išmokėta išeitinė kompensacija. Jei būtų rimtų pažeidimų – ar taip elgtųsi darbdavys?
Profsąjunga: darbuotojai palikti be pagalbos
D. Čekavičius spaudos konferencijoje kalbėjo, kad situacija kalėjime – kritinė. Žmonės nebežino, kaip dirbti, nes nejaučia paramos. Kai prireikė psichologų, paaiškėjo, kad viena specialistė išėjo iš darbo, kita – atostogauja. Tik diena prieš susitikimą su žurnalistais į įstaigą atvyko psichologė konsultuoti likusių darbuotojų. „Žmonės nebežino, kaip dirbti, nesulaukė, kai labai reikėjo, savalaikės pagalbos“, – sakė jis.
Profsąjungos pirmininkas taip pat atskleidė, kad rugpjūčio pradžioje vyko Vilniaus kalėjimo darbuotojų susitikimas, į kurį buvo kviesti Teisingumo ministerijos atstovai ir tarnybos vadovas Mindaugas Kairys. Pastarasis neatvyko. „Darbuotojai yra nusivylę, nes jie negavo susitikimo metu atsakymų į jiems rūpimus klausimus, negavo atsakymo į pagrindinį klausimą – ką pažeidė kolegės, kurios išėjo iš darbo savo noru?“ – retoriškai klausė D. Čekavičius. Jo teigimu, laikinasis kalėjimo vadovas atsakė tik tiek, kad moterys išėjo savo noru. Ar toks atsakymas kolektyvui pakankamas? Profsąjunga taip nemanė ir paprašė Teisingumo ministerijos sukurti bendrą darbo grupę, kuri išnagrinėtų situaciją.
„Šioje sistemoje dirbu nuo 1997 metų, – sakė D. Čekavičius, – bet tokio chaoso ir tokios betvarkės, kokia yra dabar, mes iki šiol neturėjome.“ Jis užsiminė apie mobingą, demotyvaciją ir patyrusių darbuotojų pasitraukimą.
Federacijos pirmininkė: darbuotojoms „suteikta malonė išeiti be pasekmių“
Prie profsąjungos prisijungė ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė. Skaitydama pranešimus spaudai, sako ji, sunku atsikratyti įspūdžio, kad darbuotojoms „suteikta malonė išeiti be pasekmių“. Tačiau jei tarnyba turėjo duomenų apie galimus romantinius santykius, turėjo būti nuspręsta dėl nušalinimo ir pradėtas išsamus tyrimas. Tik tada – sprendimai. „Tai nebuvo padaryta. Negana to, pranešime dar buvo sudėti akcentai apie į įstaigą patekusius neleistinus daiktus, sudarant įspūdį, kad pareigūnės juos įnešė, nors iš tikrųjų tokių įrodymų visiškai nėra“, – pabrėžė L. Soščekienė. Anot jos, tokia komunikacija smogė ne tik iš darbo išėjusioms, bet ir likusioms dirbti pareigūnėms.
Kalėjimų tarnybos pozicija: saugumas svarbiau už viešumą
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys nustebęs tokia kritika. Jis sako, kad atleidimus lėmė saugumo situacija ir neviešinami duomenys apie romantinius santykius. „Mes esame kriminalinę žvalgybą vykdanti institucija ir ne visa informacija yra viešo pobūdžio. O jeigu saugumo situacija yra tokia, kad mes jau turime imtis veiksmų, tai mes jų ir imsimės“, – komentavo jis. Anot Kairio, tarnyba vykdo patikrinimus dėl darbuotojų veiklos, todėl negali atskleisti detalių.
Jis taip pat paneigė, kad moterims buvo siūlyta išeiti savo noru, siekiant apsaugoti institucijos reputaciją. „Prašymai atleisti iš darbo yra pateikti jų, mes jiems tiesiog neprieštaravome“, – sakė jis. Kalbėdamas apie išeitinę kompensaciją vienai darbuotojai, M. Kairys paaiškino: ji buvo perkelta į kitą Vilniaus kalėjimo padalinį po to, kai buvo gauta informacijos apie netinkamą elgesį, o paskui susirgo ir pasitraukė dėl sveikatos. Išmoką sumokėti įpareigoja Darbo kodeksas.
„Šitos informacijos komentuoti negalime. Be pagrindo jokie dalykai neprasideda, o Lietuvos kalėjimų tarnyba jau eilę metų dalijasi visais įvykiais, kurie pas mus įvyksta“, – pridūrė vadovas.
Kur riba tarp žmogiško bendravimo ir pažeidimo?
Šis konfliktas – ne vien apie konkrečias darbuotojas. D. Čekavičius primena, kad netolimoje praeityje iš Norvegijos perimtas dinaminio saugumo modelis skatino kitaip bendrauti su kaliniais – kaip su žmonėmis, o ne priešais. Pareigūnai ir nuteistieji kartu valgo, geria kavą, netgi leidžia laiką laisvalaikio užsiėmimuose. „Jau tada klausėme, kur yra riba“, – sako profsąjungos pirmininkas. Anksčiau tokie dalykai būtų buvę pavadinti netarnybiniais ryšiais, o dabar – neaišku, kas leistina, o kas ne. „Šiandien matome to pasekmes“, – reziumuoja jis.
Tikriausiai vieno atsakymo čia nėra. Saugumas kalėjime – svarbu, bet darbuotojų teisės ir reputacijos irgi niekur nedingsta. Kai institucija viešai paskelbia apie įtarimus, bet negali jų pagrįsti, lieka abejonių – ar tikrai buvo siekiama apsaugoti sistemą, o ne sunaikinti žmogų?
O kaip manote jūs: ar prieš viešinant tokias istorijas turėtų būti atliktas tyrimas, ar saugumo sumetimais galima elgtis kitaip?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.