Švedijos kaliniai kraustosi į Estiją: kas slypi už dešimtis milijonų eurų siekiančio susitarimo?
Turbūt dar prieš keletą metų sunku būtų patikėti, kad Švedija, kurios kalėjimų sistema laikoma viena moderniausių ir humaniškiausių Europoje, savo nuteistuosius siųs atlikti bausmės į užsienį. Ir ne į kokią nors įsivaizduojamą patalpą per sieną, o į Estiją, į Tartu kalėjimą, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Pirmieji trisdešimt Švedijoje nuteistų kalinių į Estiją jau atgabenti, o iki metų pabaigos jų skaičius gali išaugti iki kelių šimtų. Vieni tai vadina pragmatišku žingsniu, kiti – pavojingu eksperimentu. O faktas toks: už „kalėjimo nuomą“ Švedija Estijai kasmet mokės daugiau kaip 60 milijonų eurų.
Šis susitarimas neatsirado iš gero gyvenimo. Pastaraisiais metais Švedija susidūrė su sparčiai augančiu kalėjimų perpildymu. Naujų vietų nespėjama pastatyti, o teismai vis dažniau skiria realias laisvės atėmimo bausmes. Šalies kalėjimų sistema tiesiog užsikimšo.
Vietų nebėra net Švedijai
Švedija ilgą laiką buvo laikoma pavyzdžiu, kaip bausmių sistema gali derinti griežtumą ir žmogiškumą. Tačiau realybė šiandien – kitokia. Kalėjimuose trūksta vietų, dėl to sunkiau užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, o kalinių srautas nesitraukia. LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Strazda sako, kad šis sprendimas – ne užgaida, o neatidėliotinas poreikis.
„Šiuo metu Švedijai tokios pagalbos tikrai reikia. Kalėjimuose labai trūksta vietų, dėl to sunkiau užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Tartu kalėjimas dabar gelbsti šioje situacijoje“, – pasakoja V. Strazda.
Į Tartu kalėjimą pirmiausia atgabenta trisdešimt kalinių. Tai – tarsi bandomoji dalis. Pasak V. Strazdos, Švedija nenori visko suversti per naktį. „Nenorima perlenkti lazdos su didesniu skaičiumi. Planuojama kas ketvirtį mažesnėmis grupėmis perkelti maždaug po šimtą nuteistųjų“, – teigia ji.
Už ką mokama tokia suma?
Sutartis numato, kad Tartu kalėjime galės būti laikoma iki šešių šimtų Švedijoje nuteistų asmenų. Už tai Švedija Estijai kasmet mokės daugiau kaip 60 milijonų eurų. Ir tai – ne lubos. Jei Švedijai prireiktų daugiau vietų, sutartyje numatyta galimybė jas plėsti, aišku, už papildomą mokestį.
„Sutartyje taip pat numatyta galimybė priimti ir daugiau kalinių, jei toks poreikis atsirastų. Už papildomas vietas būtų mokama atskirai. Tai brangus sprendimas, tačiau Estijai jis finansiškai naudingas“, – sako V. Strazda.
Čia verta stabtelėti. Estijos kalėjimai, kaip ir daugelio kitų postsovietinių šalių, ilgą laiką buvo perpildyti. Dabar padėtis pasikeitė – daugelis įkalinimo įstaigų veikia nepilnu pajėgumu. O išlaikyti jas vis tiek reikia. Todėl Tartu kalėjimo „nuoma“ Švedijai – tarsi išsigelbėjimas. Infrastruktūra naudojama pagal paskirtį, žmonės turi darbą, valstybė gauna pajamų.
LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis sako, kad valdžia būtent taip šį susitarimą ir pristato. „Taip ir skelbiama, kad kalėjimo nuomos tikslas – užtikrinti, jog jo patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį, o darbuotojai būtų užimti. Tai prisidėtų ir prie viešųjų finansų tvarumo užtikrinimo“, – aiškina jis.
Kas kelia nerimą Estijoje?
Vis dėlto ne visi Estijoje sandorį vertina vienodai entuziastingai. Kol politikai kalba apie ekonominę naudą, dalis pareigūnų ir vietos bendruomenė įžvelgia nemažai rizikų.
Pirmoji – darbo rinkos iškraipymas. Į Tartu kalėjimą atrenkama 300 naujų darbuotojų, o jų atlyginimai bus gerokai didesni nei eilinių policijos ar pasienio pareigūnų. Kalėjimo prižiūrėtojų algos prasideda nuo 2,4 tūkst. eurų ir gali siekti 3 tūkst. eurų. Tai – neblogi pinigai, ypač Estijos regionuose, kur vidutinis atlyginimas dažnai gerokai mažesnis. Bet čia pat kyla klausimas: ką darys policininkas, sužinojęs, kad kalėjimo darbuotojas uždirba žymiai daugiau už jį? „Manoma, kad siunčiamas negeras signalas kitiems pareigūnams“, – pabrėžia V. Matulaitis.
Antrasis klausimas – gyventojų saugumo jausmas. Tartu – nedidelis, ramus universitetinis miestas. O į jo kalėjimą atvyks šeši šimtai nuteistų vyrų, daugiausia atliekančių ilgas bausmes už narkotikų platinimą ar smurtą. „Vietos bendruomenė nėra labai patenkinta. Tai 600 nuteistų vyrų, daugiausia atliekančių ilgas bausmes už nusikaltimus, susijusius su narkotikais arba smurtu prieš asmenį. Juos lankantys asmenys, kurių gali būti tūkstančiai per metus, taip pat gali būti susiję su kriminaliniu pasauliu“, – sako V. Matulaitis.
Kitaip tariant, kalėjimo sienos sulaiko kalinius, bet ne jų artimuosius. O į Tartu važiuos šeimos, draugai, bendrininkai – kad ir ką kalėjimo administracija darytų, lankytojų srautas bus didelis. Ar tam pasiruošta? Kol kas nežinia.
Estijos valdžia ramina: kaliniams nebus leidžiama išeiti už kalėjimo teritorijos ribų, todėl Tartu miesto gatvėse jie nepasirodys. Bet ar vietos gyventojai jausis saugūs vien žinodami, kad už kelių kilometrų laikomi sunkiai nusikaltę žmonės? Tai – atviras klausimas.
Ar tai ilgalaikis sprendimas?
Švedijai toks projektas – pirmasis tokios apimties. Šalis jau žvalgosi į Danijos patirtį, kuri savo nuteistuosius pagal panašius susitarimus yra perkėlusi į kitų valstybių kalėjimus ir šią praktiką tęsia iki šiol. Atrodo, modelis veikia.
Vis dėlto Švedijoje netrūksta diskusijų, ar toks žingsnis – ne tik laikinas sprendimas. „Kol kas sunku pasakyti, kiek ilgai tai tęsis. Švedija orientuojasi į savo kalėjimų sistemos plėtrą – būtina statyti naujus kalėjimus ir problemą spręsti šalies viduje“, – teigia V. Strazda.
Tai – tarsi pirmosios pagalbos vaistas: reikia laiko, kol sustiprės „pacientas“, t. y. Švedijos kalėjimų sistema. Tik ar užteks laiko ir pinigų? Naujų kalėjimų statyba – brangus ir lėtas procesas, o kalinių skaičius toliau auga. Kai kurie ekspertai abejoja, ar įmanoma spėti su statybomis tokiais tempais. Ir jei ne – gal Tartu taps ne laikina, o nuolatine stotele Švedijos bausmių sistemoje?
Tuo metu Estija jau šiandien gauna pajamų, o Tartu kalėjimas – antrą kvėpavimą. Belieka stebėti, kaip praktika parodys, ar pavyks išvengti rimtų incidentų ir suderinti abiejų šalių interesus.
O kaip manote jūs – ar toks tarpvalstybinis kalėjimų „nuomos“ modelis gali tapti norma Europoje? Ir ar jis tikrai toks blogas, kaip atrodo iš šalies?
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.