Stonkus ir Celofanas: kai spektaklis virsta dvikova, o policija tik stebi
Mantas Stonkus ir Antanas Kandrotas-Celofanas – du viešai žinomi vyrai, kurių akistata Marijampolės kultūros centre baigėsi policijos iškvietimu. Istorija, prasidėjusi nuo podkasto iššūkio, per vieną vakarą virto tiesiogine transliacija, dešimties žmonių palyda ir klausimu, ką tokiais atvejais iš viso gali padaryti teisėsauga.
Viskas prasidėjo pirmadienį, kai Stonkus tinklalaidėje „Vėl tie patys“ paminėjo, jog norėtų su Celofanu susitikti ringe. Jau kitą dieną, po spektaklio Marijampolėje, aktoriui pasakė, kad Celofanas atvažiavo. Ir ne vienas.
Dėmesio spektaklis: kaip Celofanas ieškojo Stonkaus
Stonkus pasakoja, kad Celofanas į kultūros centrą bandė patekti be bilieto, be respiratoriaus ir pro tarnybinį įėjimą, kol salėje vyko vaidinimas. Aktorius teigia, kad vyras varstė duris, kišo galvą į grimoblinę, o kai vadybininkė bandė jį sustabdyti, susilaukė įžeidinėjimų. Spektaklio metu į salę įeiti nepavyko, tad Celofanas ėmėsi kito plano – socialiniuose tinkluose paskelbė kvietimą.
„Mantas Stonkus yra čia. Aš noriu visus pakviesti, kas gali dabar atvažiuoti į Marijampolės kultūros centrą ir su Stonkumi pasikalbėti. Google adresą susirasite nesunkiai. Iki pusės aštuonių vyks spektaklis, per valandą galima nesunkiai atvažiuoti, kad kas norite su juo asmeniškai pasikalbėti. Manau, kad reikia su juo vyriškai pasikalbėti“, – kalbėjo A. Kandrotas.
Į transliaciją, pasak Stonkaus, atsiliepė mažiausiai dešimt žmonių. Jie susirinko prie kultūros centro, o Celofanas dar ir kvietė prisijungti per tiesioginę transliaciją.
Dvi tiesos: kurstymas arba vyriškas pokalbis
Čia ir prasideda pagrindinė šios istorijos įtampa. Stonkus įsitikinęs, kad tai buvo surežisuota provokacija, kuria norėta išgauti konfliktą.
„Galiu pasakyti, kad Celofanas tiesiog kurstė žmones prieš mus. Jis atvarė, pasinaudojo proga gauti dėmesio, surežisavo situaciją, paėmė 10 žmonių, atsisėdo į mašiną ir paliko visą šitą nesąmonę virti. Jis paveikė kitus žmones, manipuliavo jais“, – tikino Stonkus.
Aktorius pabrėžė, kad pats į lauką neišėjo sąmoningai, nes su tokiais žmonėmis pokalbis neįmanomas, o bet koks fizinis kontaktas galėtų virsti pareiškimu. „Aš nesu kaip Antanas Kandrotas, kuris turi septyniolika ikiteisminių ir kelis ar keliolika baudžiakų. Tikrai nenoriu vakarais grįžti su apykoje pas mamą, kaip daro jis“, – sakė Stonkus.
Celofano versija kitokia. Jis teigė norįs „vyriškai pasikalbėti“, o į policijos atvykimą reagavo juokais – esą pareigūnai atvyko prašyti autografų. Tą patį, anot Stonkaus, Celofanas sakė ir patiems policininkams, tikindamas, kad jokių piktų kėslų neturi ir tiesiog nori nusifotografuoti.
Policija be įgaliojimų: kas belieka?
Įvykio vietoje apsilankė keli policijos ekipažai, tačiau, kaip paaiškėjo, jie galėjo nedaug. Stonkus pasakojo, kad pareigūnai neturėjo įgaliojimų nei išvežti, nei išvaikyti susirinkusiųjų, nes jie nepadarė nusikaltimo.
„Labai gaila, kad pareigūnai negalėjo nieko su tokiais žmonėmis padaryti, o mes padarėme viską, kas buvo mūsų valioje ir kaip elgiasi civilizuoti ir protingi žmonės – nekreipėme į juos dėmesio, nedavėme šanso už nieko užsikabinti, laikėmės savo principų. Tikiuosi, kad ateityje bus įstatymai, kurie leis izoliuoti tokius asmenis, nes jie yra valstybės kenkėjai“, – svarstė aktorius.
Celofanui galiausiai teko skubėti namo – jam paskirta kardomoji priemonė, todėl 22 valandą vakaro jis privalo būti namuose. Taigi ši „dvikova“ baigėsi niekuo, bet paliko nemalonų prieskonį: ar tikrai viešo asmens kvietimas į „vyrišką pokalbį“ socialiniuose tinkluose neturi jokių teisinių pasekmių?
Kas iš tikrųjų čia vyko?
Įdomiausia šioje istorijoje – ne pats konfliktas, o tai, kaip jis buvo transliuojamas. Celofanas tiesiogiai kvietė žmones prie kultūros centro, o Stonkus tą patį vakarą socialiniuose tinkluose dalijosi savo versija. Abi pusės kalbėjo ne vienas su kitu, o su publiką. Klausytojai gavo pasirodymą, sekėjai – turinį, o policija – darbą, kurio niekas nesuprato.
Tai kelia rimtą klausimą: kiek tokie „susirežisuoti“ apsilankymai darosi įprasti viešojoje erdvėje, ir ar neturėtume pradėti kalbėti apie atsakomybę už kurstymą, kuris vyksta tiesioginių transliacijų metu? Juk šįkart viskas baigėsi tik šmaikštais komentarais, bet kas būtų, jei Celofano kvietimas būtų sutikęs rimtesnio atgarsio?
Kol kas aišku viena – įstatymai, regis, nespėja paskui socialinių tinklų realybę. O kaip manote jūs – ar tokios istorijos turėtų baigtis baudžiamosiomis bylomis, ar tai tik dėmesio ieškančių viešų vyrų spektaklis, kurio neverta rimtai vertinti?
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.