Snaiperio šūvis į Daškę: kulka pervertė kūną ir įstrigo restorano kasos aparate
1998-ųjų lapkričio vakarą Vilniaus centre, šalia prabangaus italų restorano „St. Valentino“, sustojo šarvuotas BMW tamsintais stiklais. Pro duris išlipo savimi pasitikintis vyras brangiu laikrodžiu ir auksine grandine ant kaklo. Po kelių minučių jis gulėjo ant šaligatvio – vienintelė snaiperio kulka perskrodė jo kūną kiaurai ir sustojo čia pat, restorano kasos aparate. Kauno kriminaliniam pasauliui gerai žinomas Remigijus Daškevičius-Daškė nebegalėjo pasakyti, kas jį pasiuntė į kapus. Ir nors nuo tos lemtingos nakties praėjo ne vieni metai, mįslių netrūksta iki šiol.
Nuo pirties iki verslo rūpesčių
Paskutinę savo gyvenimo dieną Daškė, kaip įprasta, neskubėjo. Maždaug vidurdienį su keliais bičiuliais ir merginomis jis nuvažiavo į netoliese Grigiškių, Stirniuose, įsikūrusį prašmatnų viešbutį su pirtimi. Čia nuomonės išsiskiria: vieni bendražygiai vėliau tikino, kad Daškė norėjo tiesiog išsimaudyti ir pailsėti. Kiti pasakojo, kad pirtyje jis buvo sutaręs svarbų susitikimą su įtakingais verslininkais ir teisėsaugininkais – mat prieš kurį laiką buvo sulaikyta kelių milijonų vertės kontrabandinių cigarečių siunta, ir reikėjo spręsti, kas už ją atsakys.
Ši „verslo nesėkmė“ tik dar labiau įkaitino jau seniai rūkusią Daškės draugystę su Rolandu Dromantu-Ilgu. Vieni Daškės bičiuliai teigė, kad Ilgas tapo godus ir nesukalbamas dalijantis pelną iš cigarečių kontrabandos. Kiti – kad jis, priešingai, laikėsi sveikos gyvensenos ir buvo užpykęs ant Daškės, kuris vis dažniau dingdavo į kelias paras trunkančias šventes.
5 milijonų cigarečių krovinys – ir byrantis duetas
Į sulaikytą kelių milijonų vertės cigarečių krovinį buvo investavę ne tik Daškė ir Ilgas. Prie jų prisidėjo ir bendras draugas Valdas Jakutis, taip pat žinomi verslininkai bei pareigūnai. Kai krovinį sulaikė Lietuvos ir Vokietijos pareigūnai, visi investuotojai ėmė ieškoti, kas kaltas ir kas grąžins pinigus.
Ilgas, tuo metu jau spėjęs žaibiškai praturtėti, su senais draugais dalytis nuostoliais nepanoro. Vieno susitikimo metu jis tiesiai šviesiai pareiškė nieko negavęs ir pasiūlė „atstoti visiems laikams“. Toks atsakymas įsiutino ir Daškę su ištikimais Daškinių veikėjais, ir V. Jakutį su jo verslo partneriais, kurie buvo įdėję nemažai savo pinigų.
Vis dėlto ne visi kauniečiai, gerai pažinoję Daškę, tiki, kad jį nužudė buvusio draugo sukeltas konfliktas. „Šie nesutarimai Kaune buvo daugeliui žinomi. Neatmetu versijos, kad tuo galėjo pasinaudoti ir senieji kriminalinio pasaulio autoritetai. Verta prisiminti, jog prieš mirtį Remyga buvo Nr. 1 Lietuvoje. Mėnuo iki jo žūties iš įkalinimo įstaigos į laisvę sugrįžo naujos tvarkos Kaune išsiilgęs Henrikas Daktaras, kuris savo klestėjimo laikais privengė Daškės“, – pasakojo buvęs artimas Daškinių vadeivos bičiulis.
Daktarų pėdsakas ir prisipažinimas
Kad Daktarai jau seniai galvojo apie Daškės likvidavimą, šių metų vasaros pradžioje žurnalistui prasitarė vienas buvęs įtakingas Daktarų veikėjas, dabar duodantis parodymus Kriminalinės policijos biuro darbuotojams. „Neslėpsiu, kad maždaug 1997 metais aš ir dar vienas šiuo metu parodymus teisėsaugai teikiantis asmuo buvome sulaukę nurodymo nužudyti Daškę“, – sakė jis.
Tai sustiprino įtarimus, kad Daškės žūtis galėjo būti ne tik buvusio partnerio konflikto, bet ir senų grupiruotės ambicijų rezultatas. Vis dėlto tyrimas, kaip dažnai nutinka tokiose istorijose, atsiremia į profesionalų darbą – ir į tylą.
Sekundės prie restorano durų
Lemtingą šeštadienio pavakarę išsiblaškiusi kompanija iš Stirnių išvyko į Vilnių. Maždaug 20 valandą prie Vilniaus ir Trakų gatvių sankirtos sustojo Daškės BMW. Iš paskos atvažiavo kuklus automobilis su ginkluota apsauga. Daškę tą vakarą lydėjo draugai Redas Ivanauskas-Lūpdažis, Giedrius Polita ir dvi merginos. Prie įėjimo budėjo trys asmens sargybiniai, tačiau protingesnis būtų pastebėjęs – visi jie žiūrėjo į gatvę, o ne į viršų.
Restorano „St. Valentino“ personalui Daškė buvo pažįstamas senas svečias – pastaruosius penkerius metus čia vykdavo beveik visi svarbesni jo susitikimai su verslo partneriais ir bokso pasaulio žmonėmis. Tą vakarą kompanija linksmai vakarieniavo, šnekučiavosi bendromis temomis.
Maždaug 23 valandą 8 minutės Daškė su palyda ėmė ruoštis išėjimui. Apmokėję sąskaitą, jie neskubėdami išėjo pro duris. Kai iki šarvuoto BMW buvo likę vos keli metrai, pasigirdo šūvis. Vienintelis. Kulka kiaurai perėjo Daškės kūną ir įstrigo restorano kasos aparate. Jis suklupo greta įėjimo. „Kai kas iš šalia Remygos buvusių vyrų šiandien mano, kad žudikas galėjo šauti net iš pravažiuojančios mašinos“, – svarstė buvęs Daškės verslo partneris.
Snaiperio slėptuvė su paliktu ginklu
Tą pačią naktį teisėsaugininkai nustatė, iš kur šauta. Snaiperis įsitaisė priešais piceriją esančiame Vokiečių gatvės 15-ojo namo trečio aukšto bute. Ten buvo rastas tvarkingai padėtas medžioklinis graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu, šalia – atidarytas plastikinis dėklas ir tūtelė. Ginklas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pavogtas iš vienos pakaunės sodybos.
Žudikas neskubėjo – bute jis, matyt, gyveno ne vieną dieną. Būstas kone mėnesiui buvo išsinuomotas su suklastotu asmens dokumentu, o savininkams skambinta iš vogtų mobiliųjų telefonų. „Po kriminalistų atliktos apžiūros buvo akivaizdu, kad nevaržomą gyvenimą mėgęs žudikas šiame bute kurį laiką gyveno be jokių rūpesčių“, – pasakojo tų laikų operatyvininkai. Profesionalas išėjo palikęs ir ginklą, ir neužrakintas duris.
Medikai per greitai?
Po šūvio aplinkiniai net nesuspėjo sureaguoti. Viena su Daške buvusi kaunietė vėliau prisiminė, kad viskas priminė Holivudo filmą: „Viskas vyko kaip filme – aš net nespėjau išsigąsti“. Pabėgti bandę R. Ivanauskas, G. Polita ir merginos sėdo į mašiną ir nulėkė link Kauno, bet policija juos sugrąžino apklausai.
Labiausiai tyrėjus domino ne pabėgimas, o pernelyg greitai atvykę medikai. Po šūvio reanimobilis prie restorano buvo vos per minutę. Daškė dar buvo sąmoningas, vėliau užgeso. „Toks stebėtinai greitas medikų pasirodymas vėliau daugeliui Remygą pažinojusių žmonių sukėlė tam tikrų pamąstymų, kad jo žmogžudystę galėjo kruopščiai suplanuoti ir įtakingi asmenys su antpečiais“, – kalbėjo vienas buvęs Daškės bendražygis, prašęs neminėti pavardės.
Profesionaliai atlikto darbo versiją iki šiol kartoja ir aukščiausios kvalifikacijos kriminalistai: „Profesionalų darbas“.
Ko ši istorija moko dabar
Daškės žūtis – ne tik viena garsiausių Lietuvos kriminalinių kronikų. Tai istorija apie tai, kaip pinigai, kontrabanda ir ambicijos griauna net pačias artimiausias draugystes, o už restorano durų tyko tyla, kurią nutraukia vienintelis šūvis. Klausimas, kas iš tikrųjų įsakė jį nutildyti – buvęs draugas, seni kriminalinio pasaulio autoritetai ar žmonės su antpečiais, – greičiausiai liks atviras diskusijoms. O jūs kaip manote – ar toks „profesionalus“ darbas tikrai gali būti paliktas be aiškaus atsakymo?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.