Anglija grąžino 12 lietuvių – vieną Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė
Antradienį Vilniaus oro uostas pasitiko ne pačius įprasčiausius atvykėlius. Iš Londono atskridęs lėktuvas vietoj keleivių su lagaminais atgabeno dvylika Lietuvos piliečių – visi jie Anglijoje nusikalto, atliko bausmes ir galiausiai buvo deportuoti į gimtinę. Kone dešimtys pareigūnų palydėjimo, pasieniečiai prie trapo ir oficialios procedūros – taip atrodo kelionė, kurios niekas nesirenka, bet kurią Lietuva mato dažniau, nei gali pasirodyti.
Įprasta procedūra su nemenka palyda
Šį kartą griežtai saugomą reisą lydėjo 47 Anglijos pareigūnai. Jie deportuotuosius perdavė Lietuvos pasieniečiams prie orlaivio trapo, o patys iš lėktuvo nė neišlipo – jų misija baigėsi vos nusileidus. Pasieniečiai grąžintus asmenis nedelsdami išsivežė į Vilniaus oro uosto pasienio užkardą, kur turėjo prasidėti įprasta procedūra – dokumentų patikra, asmenų apklausos ir sprendimas, ką toliau daryti su kiekvienu iš jų.
Tokie skrydžiai – savotiškas priminimas, kad teisingumo sistema nesibaigia šalies siena. Nusikaltėlis, nuteistas svetur, po bausmės dažnai grįžta ten, kur yra registruotas. O jei jo laukia teisinis įkaitas – kaip plungiškio atveju – procedūra tampa tik dar sudėtingesnė.
Sulaikytas plungiškis: vienas iš dvylikos turėjo problemų ir Lietuvoje
Kaip dažnai nutinka, užkardoje paaiškėjo detalių, kurių Anglijoje niekas nenumanydavo. Vienas iš deportuotųjų, Plungės rajono gyventojas, Anglijoje buvo teistas ir atliko bausmę, tačiau Lietuvoje jo laukė atvira istorija – Plungės policija šį asmenį buvo paskelbusi į paiešką dėl įtariamo nusikaltimo gimtinėje. Taip nutinka dažnai: nusikaltimai užsienyje ir Lietuvoje gali būti skirtingos bylos, o viena bausmė automatiškai neužgesina kitų įsipareigojimų teisei.
Todėl iškart atlikus visus formalumus šis vyras bus perduotas policijos konvojui. Likę vienuolika – paleisti. Pasieniečiai tokiais atvejais ne tik pasitinka grįžtančiuosius, bet ir operatyviai patikrina, ar kuris nors nėra ieškomas dėl nusikaltimų Lietuvoje. Šįkart toks buvo vienas iš dvylikos.
COVID-19 testai ir kelionės ypatumai
Deportacija šiais laikais ne tik teisinis, bet ir medicininis reikalas. Prieš išskrendant visiems dvylikai lietuvių Londone buvo atlikti COVID-19 testai. Visų rezultatai – neigiami. Tai išsklaidė abejones dėl galimos izoliacijos ir leido procedūras užbaigti be papildomų kliūčių. Nors skamba paprastai, tokie testai – būtina sąlyga, kad specialus skrydis iš viso galėtų įvykti.
Penki skrydžiai per metus: kas slepiasi už skaičių
Panašios operacijos Londono–Vilniaus maršrutu vyksta reguliariai, ir tai nėra didelė paslaptis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis: „Pernai įvyko 5 tokie specialūs skrydžiai iš Londono į Vilnių, kuriais grąžinti 96 Lietuvos piliečiai.“ Skaičius įspūdingas, ypač kai įvertini, kiek pareigūnų reikia tokioms kelionėms.
Pažiūrėkime, kaip skrydžiai pasiskirstė. Prieš Kalėdas pusšimtis britų parskraidino 16 iš Anglijos už ten padarytus nusikaltimus ir nusižengimus deportuotų lietuvių. Spalio pabaigoje 18 asmenų lydėjo dar daugiau – 59 Anglijos pareigūnai. Rugsėjo pabaigoje konvojus iš 52 žmonių atskraidino 18 lietuvių. Birželio viduryje palyda buvo gausiausia – net 71 britas lydėjo 22 šalies piliečius. Gegužės viduryje – panaši istorija: 70 pareigūnų ir vėl 22 lietuviai.
Atrodo, kad skaičiai keičiasi kas mėnesį, bet bendra logika išlieka – tai ne pavieniai gestai, o sukurta sistema. Įtariamieji ar nuteistieji, kuriems Anglija po bausmės neleidžia likti šalyje, grąžinami organizuotais skrydžiais. Tokiuose reisuose vienam lietuviui vidutiniškai tenka du–tris kartus daugiau palydovų. Atrodo neproporcinga, bet saugumo sumetimais – suprantama. Palydos dydis, matyt, priklauso nuo rizikos vertinimo, o ne tik nuo asmenų skaičiaus.
Ar turime klausytis istorijų, kurios nutyla?
Daugelis šių žmonių į Lietuvą grįžta ne todėl, kad nori, o todėl, kad neturi kito pasirinkimo. Vieni – smulkūs nusižengėliai, kiti – tikri nusikaltėliai. Visi jie atliko bausmes, bet visuomenei grįžus namo ne visada aišku, kas jų laukia. Vienas šįkart keliaus į policijos areštinę, kiti – į laisvę. Tačiau klausimas, ar šių žmonių istorijos baigiasi, kai užsidaro orlaivio durys, lieka atviras.
Galbūt vertėtų paklausti kitaip: ar mes, kaip visuomenė, pakankamai domimės, kas nutinka po tokių skrydžių? Ar kalbame apie resocializaciją, darbą, pagalbą grįžusiems, ar tik skaičiuojame parskraidintųjų skaičių? Kol tenkinsimės paskutiniuoju, tokie reisai iš Londono į Vilnių niekur nedings. O gal jūsų nuomone, viskas daroma teisingai? Pasidalinkite mintimis.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.