Vienas girtas sprendimas kainavo gyvybę: 48-erių Darius apie bausmę iki gyvos galvos ir viltį 2026-iesiems
Kartais užtenka vieno vakaro, kad gyvenimas apsiverstų aukštyn kojomis. Dariui tokiu vakaru tapo gimtadienis, po kurio jis susipyko su sugyventine, girtas įlindo į kaimynų namus – ir dabar, būdamas 48-erių, sėdi už grotų, atlikdamas įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Vienas žmogus po jo išpuolio mirė, kitas vos išgyveno. Dabar Darius sutiko pasikalbėti apie tai, kas nutiko, ir kaip atrodo gyvenimas, kai laisvės gali ir nebepamatyti.
Nuo vagysčių iki sunkaus nusikaltimo
Darijaus kelias iki šios bausmės nebuvo švarus. Pirmą kartą už grotų jis sėdo būdamas 18 metų – už vagystę iš buto, metams su „kapeikomis“. Po to vagystės kartojosi, tad teko pabūti Pravieniškėse, Marijampolėje, Lukiškių kalėjime, o dabar – Alytuje. Jis kilęs iš paprastos šeimos, laisvėje dirbo statybose. Tačiau pradėjo daug gerti, „baliavoti“ su draugais ir, kaip pats sako, „prisibaliavojo“. Būtent alkoholis, pasak jo, tapo pagrindine problemų priežastimi – nors jis teigia, kad negerdavo tiek daug, tik savaitgaliais nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio.
Nusikaltimas, kurio niekas neplanavo
2006 m. po gimtadienio šventės Darius grįžo namo, bet sugyventinės nerado. Sėdėdamas mašinoje jis sugalvojo įsibrauti į kaimynystėje gyvenančių žmonių namus – manė, kad jie tušti. Tačiau namuose buvo šeimininkai. „Aš buvau stipriai išgėręs ir „vsio“. Įvyko tai, kas įvyko“, – interviu metu pasakojo vyras. Nuo jo veiksmų nukentėjo sutuoktinių pora: vyras mirė, moteris išgyveno. Darius pripažino, kad nusikaltimą įvykdė vienas, ir buvo nuteistas už nužudymą bei pasikėsinimą nužudyti.
Griežčiausia bausmė ir kalėjimo kasdienybė
Nors dabar tokiose bylose įkalinimas iki gyvos galvos skiriamas rečiau, Darius pateko į 2005–2006 metų bangą, kai teismai buvo griežtesni. Jis pasakojo, kad jo veiksmus traktavo kaip plėšimą, o ne vagystę, todėl bausmės vidurkis peržengė 20 metų ribą. Tai ir nulėmė griežčiausią įmanomą bausmę. Pats vyras sako, kad tokį sprendimą artimiesiems buvo sunku priimti – bet bėgant metams jie susitaikė.
Dabar Darius laikomas Alytaus kalėjime, ir sąlygas vadina geromis – esą su Lukiškių kalėjimu nėra ką lyginti. Jo diena prasideda darbu: jis dirba pasiuntiniu, nešioja dokumentus, skambina socialiniams darbuotojams, psichologams. Darbas baigiasi 17 valandą, tada – maudynės, vakarienė. Jis gyvena vienoje erdvėje su dar septyniais žmonėmis. Čia galima žaisti krepšinį, tinklinį, eiti į klubą, klausytis koncertų. Toks užimtumas padeda – „dirbant laikas sprogsta“, sako jis. Darbas leidžia užsidirbti ir nereikia nuolat prašyti artimųjų pinigų. Teismas jam priteisė apie 70 tūkst. eurų žalos, tad dalis uždarbio tenka antstoliams. Iš pradžių, pasak vyro, užeidavo „psichai“, bet medikai suleisdavo raminančių vaistų ir pagerėdavo.
Artimieji, nesėkmingi pasimatymai ir viltis 2026-iesiems
Nors bausmė iki gyvos galvos skamba kaip sakinys be pabaigos, Darius jau žiūri į 2026-uosius, kai sueis 20 metų ir jis galės kreiptis dėl terminuotos bausmės paskyrimo. Jis laikosi nustatytos tvarkos – kitaip nebūtų perkeltas į pusiau atvirą režimą. Už grotų jis palaiko ryšį su tėvais, seserimis ir dukra; jie lanko, siunčia drabužius, pinigų. Pats prašo to nedaryti, bet artimieji vis tiek padeda. Antrosios pusės vyras neieško – sako, kad normali moteris nelauktų žmogaus, atliekančio bausmę iki gyvos galvos. Kalėjime turėjo porą pasimatymų, bet, jo žodžiais, moterys daugiau ieškojo naudos nei santykių. Draugų įkalinimo įstaigoje taip pat nesivaiko: „gimtadienių nešvenčiame ir čia draugų nėra.“
Darijaus istorija – ne apie žmogų, kuris gyveno vien nusikaltimais. Jis pats sako, kad pradėjo nuo smulkių vagysčių, o didžiausias priešas buvo alkoholis. Nuo gimtadienio iki gyvos galvos – tokia kaina, kurią jis sumokėjo už vieną neapgalvotą sprendimą. Ar 2026-ieji jam atvers duris, paaiškės negreit, tačiau kol kas vienintelis jo darbas – kasdienybė, kurią jis pats vadina šiek tiek pakenčiama. Ar įmanoma po tokio nusikaltimo pradėti iš naujo? Atsakymas, ko gero, slypi ne tik dokumentuose, bet ir pačiame žmoguje.
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.