teisėsauga

Henrikas Daktaras trečią kartą bando sušvelninti bausmę: žmona pasakoja, kaip laukia vyro laisvėje

Laimis Kumža
2026 m. rugsėjo 02 d.

Henrikas Daktaras – vienas žinomiausių Lietuvos nusikaltėlių, „Daktarų“ grupuotės vadeiva. Dar praėjusio amžiaus dešimtmetyje jo vardas keldavo siaubą, o dabar jam – 65-eri ir jis jau trečią kartą už grotų bando įrodyti, kad nusipelnė švelnesnės bausmės. Jo žmona Ramutė Daktarienė sako, kad kasdien meldžiasi už vyrą ir iki šiol negali priprasti prie minties, kad jo nėra šalia.

„Nuolat jaučiu širdgėlą ir negaliu priprasti prie to, kad jo greta nėra“, – prisipažįsta moteris.

H. Daktaras nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 metų birželio 14 dienos nuosprendžiu už organizuotą ginkluotą susivienijimą, sukurtą sunkiems nusikaltimams vykdyti. Įkalinimo pradžia laikomi 2009-ieji, nors į bausmę įskaičiuotas ir laikas, praleistas už grotų pagal ankstesnius – 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius. Prieš suėmimą jis dar spėjo pasislėpti: 2008-ųjų gruodį teismas leido jį suimti, bet į teisėsaugininkų rankas H. Daktaras pateko tik po kelių mėnesių, kai buvo sulaikytas Bulgarijoje netoli Varnos.

Trečias bandymas – viltis vis dar gyva

Bausmės sušvelninimo klausimas vėl pasiekė Kauno apygardos teismą. Pagal įstatymą, iki gyvos galvos nuteistas žmogus gali tikėtis, kad teismas jam nustatys terminuotą laisvės atėmimo bausmę – nuo penkerių iki dešimties metų. Tačiau tam turi būti įvykdytos griežtos sąlygos: nuo paskutinio kreipimosi turi praeiti metai, o nuteistojo elgesys – nepriekaištingas.

Ramutė sako, kad jos vyras šias sąlygas atitinka. „Henrikas aktyviai dalyvauja įvairiose socialinio užimtumo veiklose, dirba valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“, buvo pagirtas keletą kartų už stropų darbą. Jis turi net 18 paskatinimų“, – vardija žmona. Jos teigimu, H. Daktaras trečiam bandymui ruošėsi rimtai ir tikrai stengiasi, todėl visa šeima su nerimu ir viltimi laukia teismo sprendimo.

Ramutė vyrą lanko reguliariai – kartą, kartais du kartus per mėnesį, jei šis gauna tokią privilegiją už gerą elgesį. Į susitikimus dažnai važiuoja ir H. Daktaro 84-erių mama, kuri, anot marčios, „dar juda, kruta ir labai laukia sūnaus laisvėje“.

Vis dėlto prokuroras šįkart laikėsi kitokios nuomonės ir prašė teismo pataisos namų teikimo netenkinti. Anot prokuratūros, H. Daktaras iki šiol savo kaltės pripažįsta tik iš dalies, o jo nusikaltimai buvo daromi siekiant finansinės naudos. Atkreiptas dėmesys ir į finansinę žalą: nuteistajam priteista atlyginti beveik 100 tūkst. eurų civilinių ieškinių, tačiau geranoriškai jis yra sumokėjęs tik apie 120 eurų, dar maždaug 45 tūkst. eurų išieškota antstolių.

Pravieniškės – ne Lukiškės, bet ir ne sanatorija

Paklausta apie vyro būseną, R. Daktarienė neslepia: psichologiškai jis dabar jaučiasi puikiai. Ypač palyginus su tuo, ką teko patirti Lukiškių kalėjime. „Žinant, kaip buvo Lukiškėse, tai Pravieniškių pataisos namuose žymiai geriau. Jis stiprus žmogus, stengiasi visuose būreliuose dalyvauti, laikė ir konstitucinį egzaminą“, – pasakoja moteris.

Lukiškes ji prisimena be jokio švelnumo. Pasak R. Daktarienės, būtent ten vyras prarado didelę dalį sveikatos. „Nenorėčiau detalizuoti, bet tame kalėjime buvo padaryta tiesiog neatitaisomų sveikatos problemų“, – sako ji. Pravieniškes moteris vadina ne sanatorija, bet pripažįsta: sąlygos čia nepalyginamos, o ir pareigūnai, anot jos, dirba nelengvą darbą ir elgiasi pagarbiai.

Fizinė sveikata vis tiek šlubuoja. Prieš keletą metų H. Daktaras buvo ištiktas insulto ir atsidūrė ligoninėje Kaune. Dabar, pasak žmonos, būklė stabili, bet sveikatos problemų netrūksta. O paklausta apie savo pačios savijautą, moteris šypteli: „Mes, moterys, galime vieną minutę atsigulusios gulėti, paskui lyg niekur nieko atsistoti ir bėgti. Tik viliuosi, kad blogiau nebūtų“.

Tiesa, kai kurios Pravieniškių tvarkos nesuprantamos ir pačiai žmonai. Per ilgalaikį pasimatymą, trunkantį parą, ją nustebino naujovė – naktiniai kalinių tikrinimai. „Ateina naktį, pradeda belsti, kad vyras liptų iš lovos, išeitų į koridorių ir pasirodytų. Man ta naujovė tikrai keista – kelti vidury nakties, jis ir mane visuomet pažadina“, – dalijasi R. Daktarienė.

Šventės be vyro – atskiros

Daugiausia skausmo moteriai kelia šventės, kurių nebėra. Ramutė sako, kad per visą įkalinimo laiką didžiųjų švenčių kartu su vyru beveik nepamena. „Per tiek laiko net nepamenu, kad kada būtume kartu šventę didžiąsias šventes. Dažniausiai jį tenka lankyti per išeigines. Šventės būna atskiros“, – atvirauja ji.

Paskutinį kartą H. Daktaro gimtadienį kartu šventė tada, kai jam sukako 50. Dabar artimiesiems tenka kitaip – prie Kūčių ar Kalėdų stalo visada padedama papildoma lėkštė. „Mintyse jis visada kartu, dažnai jį aptariame. Nemanau, kad kada nors galėsiu priprasti, kad jo nėra šalia. Mes esame čia, laisvėje, o jam, uždarytam, turėtų būti dar sunkiau. Šventės kalintiems turbūt pats sunkiausias metas“, – svarsto moteris.

Kita vertus, būtent per Kalėdas 1993-iaisiais buvo nužudytas vienas iš „Daktarų“ grupuotės aukų – Rimantas Ganusauskas-Mongolas. Jo kūnas iki šiol nerastas.

Dvaras Užliedžiuose – per didelė našta

Laisvėje likusiai šeimai irgi nelengva. R. Daktarienei liko didelis dvaras Užliedžiuose, kurį šeima jau kurį laiką bando parduoti. Prieš keletą metų turtas buvo areštuotas, vėliau teismas priėmė palankų sprendimą, sklandė kalbos ir apie milijoninę kainą. Tačiau pirkėjo vis nėra.

„Mes jį parduodame, tačiau dar nesulaukėme pirkėjo. Tokiam objektui reikia rasti savo žmogų“, – sako R. Daktarienė. Anksčiau į dvarą suvažiuodavo visa šeima, atvažiuodavo anūkai, bet dabar išlaikyti tokį pastatą – per didelė prabanga. „Kai pakilo šildymo, elektros kainos, tikrai labai sunku išsilaikyti. Mums tokio didelio pastato nereikia“, – priduria ji.

Teismo žodis – jau netrukus

Tai, ar trečias H. Daktaro bandymas bus sėkmingas, priklauso nuo Kauno apygardos teismo. Pataisos namų atstovai posėdyje pabrėžė, kad nuteistasis vadovaujasi visuomenei priimtinomis elgesio normomis ir vertybėmis, o už gerą elgesį skatintas 18 kartų. Tiesa, per visą bausmės laiką jis sulaukė ir keturių drausminių nuobaudų.

Prokuroras tuo tarpu priminė, kad H. Daktaras gali išlikti pavojingas visuomenei, o jo elgesį pataisos namuose vertino gerokai atsargiau. Ar sąžiningas darbas, būreliai ir paskatinimai atsvers kraupią praeitį, paaiškės jau po teismo sprendimo.

Jei teismas nuspręs H. Daktaro bausmę pakeisti terminuota, jis gali gauti nuo 5 iki 10 metų įkalinimo. Kaip sako žmona, sulaukus 75-erių iš už grotų išeiti – visai kitokia perspektyva nei „iki gyvos galvos“. Tačiau ar geras elgesys už grotų gali atsverti dešimtmečius skambėjusius aukų skausmus? Tai lieka atviru klausimu.

380 Peržiūros

Autorius

Laimis Kumža

Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.

Komentarai

Nėra komentarų.

Pridėti komentarą