Ne iki gyvos galvos: 21 nuteistajam bausmė jau pakeista, dar 8 išėjo į laisvę

Lietuvoje dabar už grotų nuo ryto iki vakaro sėdi 95 žmonės, kuriems teismai skyrė griežčiausią įmanomą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Skaičius didelis, bet realybė kiek kitokia: laisvės atėmimas iki gyvos galvos nebėra toks besąlygiškas, kaip atrodo. Jau dabar teismai 21 nuteistajam bausmę pakeitė terminuota – ir 8 iš jų jau kvėpuoja laisve. Vienas iš jų – kalėjęs už 23 žmogžudystes. Kaip tai veikia ir kodėl net šeštas prašymas gali baigtis niekuo?

Kas tas terminuotas laisvės atėmimas?

Įstatymas nustato, kad žmogus, nuteistas iki gyvos galvos, privalo už grotų praleisti mažiausiai 20 metų. Tik tada jis gali prašyti, kad bausmė būtų pakeista terminuota – nuo 5 iki 10 metų. Kai teismas tokį prašymą patenkina, žmogus iškart nepaleidžiamas – jam tik paskiriama konkreti bausmė, kurią jis toliau atlieka. Pasibaigus tai bausmei, jis gali būti paleistas arba net lygtinai, jei elgesys nepriekaištingas.

„Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, leidžiantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota, iki šios dienos tokia bausmė buvo pakeista 21 asmeniui. Iš jų 3 asmenims terminuota bausmė jau yra pasibaigusi ir jie išėjo į laisvę. 5 asmenys buvo paleisti lygtinai, o vienas asmuo mirė kalėjime dėl ligos“, – atsakyme Eltai nurodė Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Iki gyvos galvos nuteistieji bausmes atlieka keturiose įstaigose – Šiauliuose, Pravieniškėse, Marijampolėje ir Alytuje. Tarp jų – tik viena moteris. O kitais metais nė vienam iš jų nesueina terminas, kai būtų galima net bandyti prašyti pakeisti bausmę.

Šeštas bandymas – vėl nesėkmė

Vasario mėnesį Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuris gerai iliustruoja, kaip griežtai žiūrima į tokius prašymus. Teismas netenkino jau šeštojo teikimo, kad Henrikui Daktarui, nuteistam už itin sunkius nusikaltimus, būtų paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

„Pagal galiojantį reglamentavimą, atlikęs ne mažiau kaip 20 metų iš paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės asmuo gali prašyti tą bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Tai reiškia, kad net jeigu teismas tenkintų tokį prašymą, asmens iškart nepaleistų, bet jam paskirtų nuo 5 iki 10 metų įkalinimo bausmę. Asmuo su tokiu prašymu į teismą gali kreiptis ne dažniau nei kartą per metus. Henrikas Daktaras tokia teise aktyviai naudojasi nuo 2019 metų“, – sako teismo pirmininkas Tomas Bartninkas.

Teisėja Danutė Giačaitė paskelbė, kad teigiamas nuteistojo asmenybės pokytis yra matomas, bet kol kas nepakankamas. Three teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Daktaras vis dar neigia kaltę, mano, jog bausmė buvo per griežta, ir turi pernelyg teigiamą požiūrį į save. Kai kurie mąstymo elementai – būdingi nusikalstamo pasaulio subkultūrai.

Keturi kriterijai, kurie lemia sprendimą

Teismai, nagrinėdami tokius prašymus, privalo įvertinti keturis dalykus, nurodytus Baudžiamajame kodekse:

• Ar yra pakartotinio nusikalstamumo grėsmė?
• Kaip nuteistasis elgiasi įkalinimo įstaigoje?
• Ar atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą?
• Ar pasiekti bausmės paskyrimo tikslai?

Kiekvieną kartą situacija vertinama individualiai. Vien tai, kad žmogus atsėdėjo 20 metų ir neprisidirbo, automatiškai nereiškia, kad jis bus paleistas. Teismai konkrečiai žiūri į asmens pokyčius, jo supratimą apie savo padarytus nusikaltimus ir realų pavojų visuomenei.

Pastaraisiais metais tokių bausmių Lietuvoje skiriama vis rečiau. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos numatomas už genocidą, karo nusikaltimus, valstybės perversmą, pasikėsinimą į prezidentą, kvalifikuotą nužudymą ar dalyvavimą ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Daugumą tų, kurie dabar kalėjime laikomi iki gyvos galvos, sudaro žmogžudžiai ir organizuotų grupuočių nariai.

Beje, tarp jų – ir Panevėžio „tulpinių“ narys Audrius Andrušaitis, nuteistas už 23 žmonių nužudymą. Jis už grotų nuo 2002 metų.

Ar laisvė po 20 metų – reali?

Atsakymas – taip, bet tik sąlyginai. Tik 8 iš visų, kuriems bausmė buvo pakeista į terminuotą, jau yra laisvėje. Vienas mirė kalėjime nesusilaukęs sprendimo. Kiti tebekalėja. O dalis nuteistųjų miršta taip ir neišvydę laisvės – pavyzdžiui, šių metų gegužės 10 dieną dėl ligos mirė vienas iki gyvos galvos nuteistas asmuo.

Sprendimus dėl bausmės pakeitimo priima bausmės atlikimo vietos apygardos teismai. Jei sprendimas apskundžiamas, bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Iki šiol daugiausia tokių sprendimų yra priėmę būtent Kauno apygardos teismas ir Apeliacinis teismas. Taigi, sistema veikia, bet į laisvę išleidžiami tik tie, kurie tikrai įrodo pasikeitę.

Ar manote, kad 20 metų už grotų – pakankamas terminas, kad žmogus, nuteistas už itin sunkius nusikaltimus, galėtų vėl grįžti į visuomenę?

Susiję straipsniai

Politikų vardais prisidengęs kaltinamasis Telšiuose reikalavo 15 tūkst. eurų: byla jau teisme

Telšiuose naktį išdaužė veterinarinės vaistinės langą – pasiėmė 20 eurų ir paliko tyrėjus su galvosūkiu

Profsąjunga prieš Kalėjimų tarnybą: darbuotojos apkaltintos be įrodymų, vadovybė remiasi slaptais duomenimis

Henrikas Daktaras trečią kartą bando sušvelninti bausmę: žmona pasakoja, kaip laukia vyro laisvėje

Dantų implantai, tušinukai ir 10 tūkst. eurų – teismas Daktarui atsakė „ne“

Dailius Dargis: „Šiandien tik visiškas idiotas gali važiuoti su ginklu“ – apie moteris, chaosą ir modernią mafiją