Dantų implantai, tušinukai ir 10 tūkst. eurų – teismas Daktarui atsakė „ne“
.webp)
Vienas žinomiausių Lietuvos nusikaltėlių Henrikas Daktaras teisme bandė įrodyti, kad valstybė jam skolinga daugiau nei 10 tūkst. eurų. Priežastis? Dantų implantai, kurių jis taip ir negavo Lukiškių kalėjime, ir rašikliai, kurių neva negalėjo naudoti. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį nusprendė – jokios kompensacijos nebus.
Pravieniškėse – ir tušinukai, ir dantų gydymas
Iš Lukiškių kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus praėjusią vasarą perkeltas Daktarų gaujos lyderis H. Daktaras džiaugiasi – naujoje įkalinimo įstaigoje jam leista naudotis giminaičių perduotais rašikliais ir susitvarkyti dantis. Nors iš pradžių jis skundėsi, kad Pravieniškių administracija neperduoda rašymo priemonių ir nesuteikia tinkamų odontologo paslaugų, dalies skundo jis atsisakė jau po kelių mėnesių.
Kovą H. Daktaras gavo žmonos Ramutės siuntinį, kuriame buvo įdėta 11 tušinukų. Tą patį mėnesį jis buvo atvežtas į Kaune esančią odontologijos kliniką, kurią pasirinko pats su artimaisiais. Ten jį konsultavo dėl dantų protezavimo, sudarė tolesnį gydymo planą. Kitaip tariant, tai, ko jis reikalavo iš Pravieniškių, galiausiai buvo išspręsta.
Reikalavo 10 140 eurų iš Lukiškių
Tačiau H. Daktaras vis tiek prašė priteisti jam 10 140 eurų iš prie Vilniaus pataisos namų šiuo metu prijungto Lukiškių kalėjimo. Jo teigimu, nors Pravieniškėse pagaliau buvo atsižvelgta į jo poreikius, Lukiškių kalėjimo administracija visiškai nesirūpino jo teisėmis.
Bylos duomenys rodo kiek kitokį vaizdą. 2016 metais nuteistasis buvo konsultuotas Vilniuje, Žalgirio klinikose, nuspręsta skirti planinę operaciją. 2017 metų balandį gydytojų konsiliumas jo trokštamos dantų implantacijos nerekomendavo dėl operacijos sudėtingumo. Lukiškių administracijos pateiktais duomenimis, H. Daktaras, norėjęs dantų implantų, pirmiausia turėjo kreiptis į kalėjimo odontologą, kuris būtų įvertinęs, ar šie implantai būtini. Tačiau jis net nepasivargino užsirašyti pas gydytoją.
Skundas dėl dantų virto psichologinių kančių byla
Nors ir sulaukė valstybės kompensuojamų paslaugų, H. Daktaras savo skunde nurodė, kad nesulaukęs dantų implantų patyrė žymų psichologinį stresą, kentėjo dėl depresijos ir sumažėjusios savivertės. Tačiau teismas šių argumentų nepriėmė ir nusprendė, kad jokia kompensacija nepriklauso.
Liaudies išmintis sako, kad „be dantų – kaip be rankų“, bet teismas priminė svarbią taisyklę: norint implantų, reikia pradėti nuo vizito pas kalėjimo odontologą. H. Daktaras to nepadarė, todėl jo reikalavimas atlyginti žalą liko be pagrindo.
Ši istorija – dar vienas pavyzdys, kad net ir įkalinti asmenys gali reikalauti medicinos paslaugų, tačiau teismai vertina ne norus, o procedūras. Jei pats nepasivarginai užsirašyti pas gydytoją, sunku tikėtis, kad valstybė tau sumokės už tai, ko negavai. Nepalankų sprendimą H. Daktaras per mėnesį gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.