Penktas kartas nemelavo: Henrikas Daktaras lieka už grotų iki gyvos galvos
.webp)
Ar įmanoma po dvidešimties metų už grotų tikėtis, kad teismas pasakys „užteks“? Henrikui Daktarui – ne. Kauno apygardos teismas penktadienį dar kartą pasakė „ne“ jo prašymui pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą. Tai jau penktas toks bandymas, ir visi jie baigėsi tuo pačiu – teismo įsitikinimu, kad rizika visuomenei vis dar per didelė.
Tai istorija ne tik apie vieną žmogų. Tai pasakojimas apie tai, ką reiškia „iki gyvos galvos“ praktikoje, kaip teismai vertina pavojingumą ir kodėl kai kurios durys, regis, taip ir lieka uždarytos.
Teismo verdiktas: rizika nėra žema
Trijų teisėjų kolegija, vadovaujama Giedriaus Endriukaičio, išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) Pravieniškių antrojo kalėjimo viršininko teikimą. Teikime buvo prašoma H. Daktarui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota. Tačiau teismas teikimo netenkino.
„Atsižvelgta į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra žema“, – po posėdžio sakė teisėjas. Antrasis argumentas – priteistų žalų atlyginimo dalis nuo visos sumos. Paprastai tariant: jei žala nenukentėjusiesiems atlyginta, sunku tikėtis, kad bausmė bus sušvelninta. Teisme dalyvavo H. Daktaro sutuoktinė Ramutė Daktarienė, kuri priminė – tai jau penktas kartas, kai bandoma pakeisti bausmę.
Ką sako įstatymas?
Pagal 2019 metais Seimo priimtas pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų. Bet jei teismas teikimą atmeta, pakartotinai kreiptis galima tik po metų.
H. Daktaro atveju įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 ir 2006 metų – nuosprendžius už grotų praleistas laikas. Tad formaliai jis jau turi teisę prašyti peržiūros. Tik klausimas, ar kada nors šis prašymas bus patenkintas.
Kas tas Henrikas Daktaras?
Tiems, kas neprisimena arba sąmoningai vengia kriminalinių kronikų: H. Daktaras 2013 metais Klaipėdos apygardos teismo buvo pripažintas kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui. Šio susivienijimo nariai 1993–2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose. 2015-ųjų birželį šią bausmę patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas.
Tai reiškia, kad teismas ne šiaip įžvelgė „blogą elgesį“ ar pavienį nusižengimą. Kalbama apie organizuotą, ilgalaikę veiklą, susijusią su smurtu ir mirtimi. Tokiose bylose teisėjų atsakomybė yra ne tik įvertinti nuteistojo elgesį už grotų, bet ir pasverti, kokia grėsmė kiltų, jei jis išeitų anksčiau.
Ką tai reiškia visuomenei?
Viena vertus, bausmės peržiūros mechanizmas egzistuoja tam, kad žmonės turėtų viltį ir paskatą keistis. Antra vertus, teismas turi apsaugoti visuomenę nuo recidyvo rizikos. H. Daktaro atveju šios svarstyklės aiškiai nusvėrė į antrąją pusę.
Ši nutartis dar ne įsigaliojo – per septynias dienas ją galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Tad istorija gali turėti tęsinį. Bet kol kas viena aišku: kai kurios bausmės trunka ne tik dešimtmečius, bet ir visą gyvenimą – ne tik popieriuje, bet ir realybėje.
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.