Plungės rajone liepsnojo gyvenamasis namas: stogas jau buvo sukritęs, žmonės spėjo išeiti
Balandžio 14-os popietė Šiemulių kaime, Plungės rajone, virto ne eiline diena. 15 val. 38 min. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą: Kulių seniūnijoje, Pagirio gatvėje, „atvira liepsna dega gyvenamasis namas su priestatu“. Gelbėtojų kalboje tokia formuluotė nereiškia „kažkas rūksta kampe“. Ji reiškia, kad ugnis jau veržiasi lauk, o pastate greičiausiai nieko nebeliko, kas galėtų su ja kovoti.
Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės, Plungės rajono ir Kretingos rajono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Apie įvykį perduota informacija Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai — procedūra, kuri atliekama ne šiaip sau, o kai lieka reali tikimybė, kad prireiks medikų.
Kas paaiškėjo ugniagesiams atvykus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente Lrytas sužinojo konkretų vaizdą: ugniagesiams atvykus namas degė atvira liepsna, o stogas jau buvo sukritęs. Ši detalė verta dėmesio. Sukritęs stogas — ne tik vaizdas, kuris krauna reportažo kadrus. Tai techninė žinia, kad ugnis jau kurį laiką ėjo per pastogę, kad konstrukcijos perdegė ir pastato laikomoji galia prarasta. Kitaip tariant, pirmieji ekipažai atvažiavo ne į gaisro pradžią, o į įsibėgėjusį gaisrą.
Pirminiais duomenimis, žmonės iš namo spėjo išeiti. Tai vienintelė šio įvykio žinia, kuri skaitosi gera.
Gaisrui gesinti buvo pasitelktos trys autocisternos. Apie 16 val. 10 min. gaisras lokalizuotas. Nuo pranešimo iki lokalizavimo — apie 32 minutes. Skamba trumpai, bet gaisro chronometras eina kitaip nei žmogaus: per pusvalandį medinis namas gali netekti stogo.
Šaltinyje minima ir priestato detalė. Tai papildoma ugnies plitimo kryptis — priestatas dažniausiai būna su lengvesnėmis konstrukcijomis, o per jį ugnis patogiai persimeta į pagrindinį pastatą arba atvirkščiai.
Ką reiškia „lokalizuotas“
Gelbėtojų terminijoje lokalizavimas yra konkretus etapas, ne bendras „suvaldėm“. Tai momentas, kai ugnis nustoja plisti, kai nebepasiekia gretimų pastatų, medžių, tvorų, kaimyno stogo. Nuo tos akimirkos darbas nesibaigia — priešingai, prasideda nemaloniausia dalis: konstrukcijų ardymas, slaptų židinių paieška, pastato liekanų laistymas. Sukritęs stogas tokioje situacijoje yra vienas didžiausių pavojų ugniagesiams: po juo gali būti ir žmonių, ir neatvėsusių židinių, ir nepatikimų perdangų.
Trys autocisternos kaimo vietovėje — nemažai. Kiekviena jų yra vandens atsarga, kuri baigiasi greičiau, nei atrodo, ir kiekvienas papildomas kubas turi būti kažkur parvežtas. Todėl pajėgų sutelkimas iš kelių rajonų — Pl ungės, Plungės rajono, Kretingos rajono — pats savaime rodo, kad pagalba buvo organizuota ne pagal „pamatysim, gal užteks“ principą.
Kodėl kaimuose dega kitaip nei mieste
Miesto gaisras turi savo logiką: hidrantai, artima stotis, kaimynai iš visų pusių. Kaimas — kita istorija. Atstumai didesni, vandens ėmimo vietų mažiau, pastatai dažnai senesni, mediniai, su sena elektros instaliacija ir krosnimis, kurių kaminai ne visada tvarkingi. Tokiame name ugnis plinta per perdangas, sienų ertmes, pastogę, ir kol savininkas pastebi dūmus, ugnis jau būna išėjusi aukštyn.
Dar viena detalė, kuri gaisruose kartojasi beveik visada: pavojingiausi yra ne liepsna, o dūmai. Gyvenamajame name per kelias minutes susidaro deguonies trūkumas, o nuodingi dūmai plinta greičiau, nei žmogus spėja susigaudyti. Todėl evakuacija visada eina pirma už bet kokį bandymą gesinti pačiam.
Ką daryti, jei dega namas
- Skambinkite 112 ir aiškiai pasakykite adresą, kaimą, seniūniją, ar name yra žmonių, ar yra dujų balionų, ar dega kas nors, kas gali sprogti.
- Neikite atgal į namą nieko pasiimti. Dokumentai, pinigai, telefonas nieko verti, palyginus su galimybe nebeišeiti.
- Išeidami paskutinis uždarykite duris. Uždarytos durys realiai pristabdo ugnį bent kelioms minutėms.
- Sutikite ugniagesius ir pasakykite, ar visi išėjo, kiek žmonių gyveno name, kur yra dujų balionai, kuras, ar liko gyvūnų.
- Neardykite nuodėgulių ir nelieskite konstrukcijų tol, kol ugniagesiai neleis. Po gaisro pastatas dažnai pavojingesnis nei jo degimo metu.
Po gaisro prasideda kita istorija
Kai liepsna užgesinama, darbas nesibaigia — tik pasikeičia. Reikia įvertinti, ką galima atstatyti, o ką teks griauti. Reikia fiksuoti žalą draudimui: nuotraukos, sąskaitos, dokumentai. Reikia pasirūpinti laikinu būstu, jei namas netinkamas gyventi. Visa tai vyksta žmogui, kuris ką tik neteko namų, todėl verta žinoti, kad prašyti pagalbos nėra gėda — nei iš savivaldybės, nei iš artimųjų, nei iš draudimo bendrovės.
Šiemulių atveju svarbiausia žinia jau pasakyta: žmonės spėjo išeiti. Visa kita — sienos, stogas, turtas — atstatoma. Bet tik tada, kai yra kam grįžti.
Jei buvote įvykio vietoje ir turite nuotraukų ar vaizdo medžiagos, ja galima pasidalinti su lrytas.lt skaitytojais — siųskite adresu news@lrytas.lt.
Kai paskutinį kartą tikrinote dūmų detektorių savo namuose?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.