Telšių jaunimas veržiasi į kariuomenę: savanorių skaičius išaugo trečdaliu, bet vietų trūksta
Dar prieš keletą metų privalomoji karo tarnyba daugeliui jaunuolių buvo baimės ir nežinios šaltinis. Šiandien situacija keičiasi. Telšių rajone norinčiųjų savanoriškai atlikti pradinę karo tarnybą skaičius auga taip sparčiai, kad kariuomenė kartais net negali priimti visų motyvuotų kandidatų. Ir tai – ne paradoksas, o nauja realybė, kuri verčia susimąstyti, kas paskatino šį lūžį.
Skaičiai, kurie kalba patys už save
Palyginus su praėjusiais metais, savanoriškai tarnybą pasirinkusių telšiškių skaičius išaugo beveik trečdaliu – nuo 49 iki 65. Dar 55 jaunuoliai jau dabar yra pareiškę norą tarnybą pradėti 2027 metais. Tai rodo, kad sprendimas vis dažniau priimamas iš anksto ir sąmoningai, o ne verčiamas aplinkybių.
Šiemet tarnybą jau pradėjo 25 Telšių rajono jaunuoliai. 11 iš jų prašymus pateikė dar iki šaukimo sąrašo sudarymo, o likusieji pasinaudojo galimybe tai padaryti vėliau, pirmumo tvarka. Specialistų teigimu, jauni žmonės vis dažniau privalomąją pradinę karo tarnybą vertina ne tik kaip pareigą, bet ir kaip galimybę įgyti praktinių įgūdžių, sustiprinti fizinį ir psichologinį pasirengimą, ugdyti lyderystę ir komandinio darbo gebėjimus.
Kodėl auga susidomėjimas?
Pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovų, tam įtakos turi kelios priežastys. Lietuvos kariuomenė per pastaruosius metus reikšmingai pasikeitė – ji modernėja, o teigiamą tarnybos patirtį patvirtina ją baigusių jaunuolių atsiliepimai. Be to, padidintos išmokos asmenims, kurie tarnybą renkasi savo noru, taip pat prisideda prie šio sprendimo populiarumo.
Dar vienas svarbus aspektas – jaunų žmonių supratimas apie atsakomybę už valstybės saugumą. Vis daugiau jų nori prisidėti prie visuotinės gynybos sistemos stiprinimo ir mato tarnybą kaip prasmingą asmeninę investiciją į savo ateitį.
Atranka: ne visi pateks
Didėjant norinčiųjų skaičiui, natūraliai kyla klausimas – kaip vyksta atranka? Į tarnybą gali būti skiriami tik sveikatą pasitikrinę ir tinkamais pripažinti jaunuoliai. O jei kandidatų daugiau nei vietų, taikomi teisės aktuose numatyti pirmumo kriterijai. Pirmenybė teikiama iš užsienio grįžtantiems asmenims, tiems, kurie anksčiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo pradėti tarnybos, o vėliau – pagal prašymo pateikimo datą. Todėl norintiems tarnauti rekomenduojama nedelsti ir dokumentus pateikti kuo anksčiau.
Emocijos socialiniuose tinkluose
Tema sulaukė didelio atgarsio ir socialiniame tinkle. „Telšių ŽINIŲ“ „Facebook“ paskyroje surengtoje apklausoje per trumpą laiką sulaukta beveik 300 komentarų. Tačiau diskusijų tonas nustebino – didžioji dalis pasisakymų buvo neigiami, neretai lydimi pasipiktinimo ar net keiksmažodžių. Konstruktyvios diskusijos stigo – vietoje argumentų dažniau dominavo emocijos, kaltinimai ir bendras nusivylimas.
Nors kritiškos nuomonės vyravo, pasitaikė ir kitokių balsų. Kai kurie komentatoriai teigė, kad tarnyba turėtų būti privaloma tiek vyrams, tiek moterims, pabrėždami lygybės principą. Kiti laikėsi pozicijos, kad apskritai neturėtų būti privalomosios karo tarnybos – esą tai turėtų likti tik savanoriškas pasirinkimas.
Psichiatro įžvalga: kodėl emocijos nugali argumentus?
Psichiatras Gintaras Naujokas aiškina, kad žmonės internete dažnai renkasi emocinę iškrovą dėl kelių pagrindinių priežasčių. Pirmiausia – nebaudžiamumas ir anonimiškumas. Žmonės prisidengia iškreiptu žodžio laisvės supratimu ir mano, kad už tokią nuomonę niekas nebaudžia. Svarbus ir bandos jausmas – išnyksta asmeninės atsakomybės pojūtis, o emocijos sustiprėja keleriopai.
Pasak jo, neigiamos emocijos jaučiamos intensyviau ir dažniau nei teigiamos. O jei žmogus yra patenkintas ir laimingas, jis retai komentuoja ar palieka atsiliepimą – tiesiog gyvena toliau. Be to, retas komentatorius yra pajėgus dalyvauti argumentuotoje diskusijoje – tam reikia išmanyti aptariamą dalyką, o ne tik išlieti emocijas.
Ką tai reiškia?
Telšių jaunimo požiūris į karo tarnybą keičiasi – iš baimės virsta sąmoningu pasirinkimu. Vis daugiau jaunų žmonių supranta, kad tarnyba – tai ne tik pareiga, bet ir galimybė augti bei prisidėti prie valstybės saugumo. Ir nors socialiniuose tinkluose emocijos vis dar verda, faktas lieka faktu – savanorių skaičius auga, o tai rodo, kad Lietuvos jaunimas yra pasirengęs prisiimti atsakomybę už savo šalies ateitį.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.