E. Straleckaitė-Domarkienė 34-ąjį gimtadienį sutinka kitaip: „Norisi ne dovanų, o prisiminimų“
Kai gyvenime susidėlioja dvi didžiausios dovanos – gimtadienis ir laukimasis – šventė įgauna visai kitą prasmę. Būtent tokį ypatingą derinį šiemet išgyvena žinoma trenerė ir šokių studijos vadovė Eglė Straleckaitė-Domarkienė. Birželio 25-ąją ji pasitiko būdama jau antrajame nėštumo etape, ir, kaip pati sako, šis gimtadienis buvo visiškai kitoks nei visi ankstesni.
Simboliškas grįžimas į Birštoną
Įdomus sutapimas: prieš devynerius metus, kai Eglė laukėsi pirmagimės dukros Vakarės, gimtadienį ji taip pat sutiko Birštone. Šiemet istorija pasikartojo. Šeima vėl pasirinko šį ramų Lietuvos kurortą, ir, anot Eglės, tai jai labai simboliška.
„Kai laukiausi Vakarės, savo gimtadienį irgi sutikau šiame nuostabiame, nedideliame Lietuvos kurorte. Man tai labai simboliška“, – prisimena ji.
Ramesnė šventė – didesnė vertė
Eglė neslepia – ji visada buvo viena tų žmonių, kurie mėgsta gimtadienius švęsti su trenksmu. Didelis draugų būrys, pokalbiai iki paryčių, šokiai ir žaidimai – toks buvo jos švenčių receptas. Tačiau šiemet viskas kitaip.
„Aš labai mėgstu švęsti savo gimtadienius. Man patinka, kai tai būna didelė šventė, kai susirenka draugai, kai švenčiamas gyvenimas. Bet šis gimtadienis kitoks – be pokalbių iki paryčių, žaidimų ir šokių“, – šypsodamasi sako ji.
Vietoj triukšmingos kompanijos – keli artimiausi žmonės. Vietoj didelės puotos – ramybė, poilsis ir laikas sau. Ji džiaugiasi sanatorijos „Versmė“ apartamentais, pritaikytais šeimai, galimybe ilsėtis su vaikais, mėgautis procedūromis ir naminiu maistu.
Dovana, kurios negalima nusipirkti
Eglė prisipažįsta, kad su amžiumi jos vertybės pasikeitė. Brangūs papuošalai ar materialūs dalykai jai nebėra svarbiausia. Šiandien ji labiausiai vertina tai, ko negalima įsidėti į dėžutę – žmonių žodžius, prisiminimus ir dėmesį.
„Su 34-uoju gimtadieniu vis labiau suprantu, kad man svarbūs tampa sentimentai, žodžiai, tai, ką žmonės pasako, ko palinki, kas nepamiršta. Tostus visada išklausau ir girdžiu, ką sveikinantieji nori pasakyti, palinkėti“, – atvirauja ji.
Ji netgi turi vieną ypatingą norą – sulaukti iš žmonių jų prisiminimų apie ją. „Pagalvojau, kaip norėčiau, kad kiekvienas mane pažįstantis žmogus parašytų kokį nors prisiminimą apie mane. Gal kaip pirmą kartą susitikome, gal kokią detalę, pokalbį ar akimirką. Tuomet dar sykį gali išgyventi akimirką, kurios jaudulį sąmonė jau buvo paslėpusi po kitais įvykiais“, – dalijasi Eglė.
Nauji metai – nauji atradimai
Kalbėdama apie ateinančius metus, Eglė neskaičiuoja metų kaip naštos. Priešingai – ji žiūri į juos kaip į galimybę. „Viskas gerai su tais metais, jeigu gyveni smagiai ir prasmingai“, – sako ji.
Sau ateinantiems metams ji kelia vieną tikslą: atrasti kažką naujo, kas praturtintų ją kaip žmogų. Ir šis noras, jos žodžiais, dar stipresnis dabar, kai laukiasi antrojo vaikelio. „Galbūt dabar, laukiantis antrojo vaikelio, tas noras dar stipresnis – ne tik daryti, bet ir suprasti, kas iš tiesų augina iš vidaus“, – sako Eglė.
Ką tai reiškia mums?
Eglės istorija – tai priminimas, kad gimtadieniai nėra tik apie amžių. Jie – apie sustojimą, apie žvilgsnį atgal ir į priekį. Apie tai, kas išlieka, kai išnyksta triukšmas: artimi žmonės, šilti žodžiai ir prisiminimai, kurie niekada nesensta.
Galbūt ir jūsų laukia gimtadienis ar kitas svarbus etapas? Pagalvokite – kas jums šiandien svarbiau: dar vienas daiktas spintoje ar dar vienas šiltas prisiminimas?
O jei turite savo istoriją apie ypatingą gimtadienį ar pokyčius, kurie pakeitė jūsų požiūrį – pasidalinkite komentaruose. Juk kaip sako Eglė – prisiminimai gyvena tol, kol jais dalijamės.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.