„Čekiukų“ bylos apima dar dvi Birštono politikės: STT įtarimai dėl degalų ir televizijos
Birštonas – mažas miestas, bet skandalai jame – dideli. Šį kartą į teisėsaugos akiratį pateko dar dvi savivaldybės tarybos narės. Ir nors sumos nėra kosminės, klausimas išlieka tas pats: ar verta rizikuoti dėl kelių tūkstančių eurų?
Kas šį kartą?
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę pranešė, kad įtarimų sulaukė socialdemokratė Kristina Justinavičienė ir su Regionų partija išrinkta Valė Petkevičienė. Abi jos kaltinamos piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir melagingų duomenų pateikimu avanso apyskaitose.
V. Petkevičienė, 2019–2021 metais ėjusi tarybos narės pareigas, esą savo apyskaitose nurodė netikras išlaidas degalams ir televizijos paslaugoms. Savivaldybės administracija dėl to galimai patyrė 1 819 eurų nuostolį. Įdomu tai, kad V. Petkevičienė šiuo metu vėl eina tarybos narės pareigas – ji grįžo į tarybą šių metų sausį, kai Vyriausioji rinkimų komisija panaikino kitos tarybos narės Dainos Zdanevičienės, jau nuteistos „čekiukų“ byloje, mandatą.
K. Justinavičienė, taip pat 2019–2021 metų kadencijos tarybos narė, kaltinama netikrų išlaidų degalams deklaravimu. Ji savivaldybei esą padarė 2 463 eurų žalą.
Mažas miestas – didelės problemos
Birštono savivaldybėje gyvena vos virš 4 tūkstančių gyventojų, o taryboje – 15 narių. Tačiau šis kurortinis miestelis tapo tikru teisinių skandalų epicentru. Jau dvi tarybos narės – Roma Žentelienė ir Daina Zdanevičienė – yra pripažintos kaltomis ir neteko mandatų.
Ir tai dar ne pabaiga. Alytaus apylinkės teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas toliau nagrinėja bylas prieš Birštono merę Nijolę Dirginčienę, vicemerą Vytą Kederį bei sutuoktinius Šeržentus. Sumos, kaip matome, svyruoja nuo 1 800 iki 5 100 eurų. Ne milijonai, bet principas – kur kas brangesnis.
Kodėl tai svarbu?
Šios bylos – ne tik apie kelis tūkstančius eurų. Jos – apie pasitikėjimą. Kai renkame žmones į savivaldybę, tikimės, kad jie dirbs sąžiningai, o ne kurs schemas, kaip pasisavinti viešus pinigus. Ir nors kiekviena byla yra individuali, jų gausa rodo sisteminę problemą.
Birštono atvejis – tarsi veidrodis visai Lietuvai: ar mes, rinkėjai, pakankamai atidžiai stebime, kas atsiduria valdžioje? Ir ar baudžiamoji atsakomybė už tokius nusižengimus yra pakankama?
Kas toliau?
K. Justinavičienės ir V. Petkevičienės bylos dar tik pradeda savo kelią teismuose. Neaišku, ar jos pripažins kaltę, kaip kai kurios jų kolegės, ar ginčys įtarimus. Bet aišku viena: Birštono savivaldybės koridorius šiemet dar ne kartą išvys teisėsaugos pareigūnus.
O ką manote jūs?
Ar tokie atvejai turėtų baigtis ne tik mandatų praradimu, bet ir griežtesnėmis bausmėmis? O gal tai tik maži nusižengimai, neverti didelio dėmesio? Pasidalinkite savo nuomone – juk Birštonas nėra vienintelis miestas, kur tokie dalykai vyksta. Ir tai, kaip reaguojame šiandien, lemia, kaip atrodys mūsų savivalda rytoj.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.