Du apleisti perlai Telšių centre: senoji pirtis ir „Germanto“ restoranas – ar jie dar turi šansą?
Telšių centre, vos už kelių žingsnių nuo ežero ir senamiesčio, stovi du pastatai, kurie jau ne vieną dešimtmetį primena sustojusį laiką. Senoji pirtis ir buvęs „Germanto“ restoranas – abu apleisti, abu su gražia praeitimi ir abu su neaiškia ateitimi. Kol vienas oficialiai laikomas apleistu, kitas – tarsi nepastebimas miesto dėmė, kuriai savivaldybė negali padėti, nes tai – privatus turtas.
Senoji pirtis – apleista, bet ne oficialiai
Senoji pirtis netoli Masčio krantinės – objektas, kurį puikiai mato tie, kas užsuka į Mažąjį turgelį. Aptriušęs fasadas, sovietiniai garažai greta, apleista teritorija. Ir visa tai – vos už kelių metrų nuo gražiausių miesto panoramų.
Savivaldybės atsakymas dėl šio pastato nuvilia, bet kartu ir paaiškina situaciją. „Senoji pirtis yra privatus turtas, todėl Savivaldybė negali tiesiogiai įtakoti, kaip savininkai elgiasi su savo pastatais“, – rašoma oficialiame atsakyme. Vienintelis ginklas, kurį turi savivaldybė – apleisto turto sąrašas ir padidintas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau senoji pirtis šiame sąraše nėra. Kodėl? Savivaldybė nepaaiškina, bet akivaizdu – juridiškai šis pastatas nėra apleistas, nors akivaizdžiai toks yra. Tai reiškia, kad jis gali dar dešimtmečius stovėti ir nykti, o miestas – tik stebėti.
„Germanto“ restoranas – oficialiai apleistas, bet be pokyčių
Kitokia situacija su buvusiu „Germanto“ restoranu Respublikos gatvėje. Šis pastatas – architektūriniu požiūriu vienas įdomesnių savo laikotarpio statinių. Pusapvalė salė su vitrininiais langais, atsiveriančiais į ežerą, sovietmečiu buvo tikras miesto simbolis. Deja, šiandien jis primena liūdną praeities šešėlį.
„Germanto“ restoranas 2025 metais įtrauktas į apleisto turto sąrašą ir jam taikomas maksimalus 3 proc. nekilnojamojo turto mokestis. Savivaldybė ne kartą kalbėjosi su savininku, bet realių pokyčių nėra. Pastato savininkas – UAB „Sava giria“ – kol kas nesiima veiksmų, kurie pastatą prikeltų naujam gyvenimui.
Įdomu tai, kad po šiuo pastatu yra viena didžiausių priedangai tinkamų erdvių mieste. Savivaldybė anksčiau kalbėjo apie galimybę bendradarbiauti šiuo klausimu, bet, deja, kol kas tai lieka tik planais.
Ar įmanomas atgimimas?
Telšiškiams belieka viltis, kad kažkada šie pastatai sulauks dėmesio. Juk jei jie stovėtų didmiestyje – jau seniai būtų renovuoti, paversti madingais viešbučiais, restoranais ar prabangiais butais. Mažesniuose miestuose tokiems projektams trūksta komercinės naudos – investicijos didelės, o grąža – neaiški.
Tačiau istorija rodo, kad ir Telšiuose galima atgaivinti apleistus pastatus – tereikia valios, idėjos ir, žinoma, savininko, kuris nori investuoti. Kol kas – abu šie pastatai stovi, laukia ir primena, kad miesto centre nėra vietos tuštumai.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.