Viduryje kelio Palangoje – namo pamatai: kaip tai įmanoma?
Įsivaizduokite: ramų vakarą važiuojate dviračiu per pušyną, kuriuo jau daugelį metų veda vingiuotas žvyrkelis. Staiga – kelias tiesiog baigiasi, o jo vietoje riogso šviežiai išlieti namo pamatai. Ne, tai ne absurdiškas pokštas ir ne siurrealistinė instaliacija. Taip šiandien atrodo Monciškių gyvenvietė Palangoje, kur vietoj ilgamečio pravažiavimo kyla privatus gyvenamasis namas.
Apie šį neeilinį vaizdą portalui tv3.lt pranešė skaitytojas Vidas. Jis pastebėjo, kad Monciškės ir Miško Tako gatvių sankirtoje, ten, kur dešimtmečius driekėsi Miško Tako kelias, dabar statomas namas. Ironiška, bet šalia vis dar stovi kelio ženklas, draudžiantis sunkiasvorio transporto eismą – tarsi istorinis eksponatas, primenantis, kad čia kadaise buvo kelias.
Kelias be statuso – tik privatus pravažiavimas?
Vidas savo laiške neslėpė pasipiktinimo. „Miško Tako kelias buvo viena gražiausių šios vietovės atkarpų – vingiuojantis per pušyną, jungiantis Šventąją su Monciškėmis. Juo žmonės vaikščiojo, važiavo dviračiais, mėgavosi dar nepaliestu kraštovaizdžiu. Dabar šis kelias tiesiog… baigiasi“, – rašė jis.
Vyriškis atkreipė dėmesį, kad sklypas, pažymėtas adresu Monciškės g. 43, sutampa su ilgamečiu keliu – tai matoma ir viešuose žemėlapiuose, ir nekilnojamojo turto duomenyse. „Pakanka atsiversti „Regia“ ar „Google Maps“, kad būtų akivaizdu. Tai nėra sudėtingas urbanistikos rebusas“, – piktinosi Vidas.
Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis ramina – statybos vyksta teisėtai. Pasak jo, minimas keliukas nėra numatytas galiojančiuose teritorijų planavimo sprendiniuose, jis nebuvo suformuotas rengiant Monciškių gyvenvietės detalaus išplanavimo projekto korektūras, patvirtintas dar 1994 m.
„Tai yra per ilgesnį laiką per privatų žemės sklypą išvažinėtas pravažiavimas, neturintis registruoto kelio ar gatvės statuso“, – paaiškino Ž. Žvirblis. Sklypas priklauso privačiam asmeniui, o 2021 m. rugpjūtį, atlikus visas reikiamas procedūras, jam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas gyvenamajam namui statyti.
Viešasis interesas ar formalumas?
Nors formaliai viskas atrodo tvarkinga, skaitytojo Vido klausimas išlieka skaudus: kaip atsitiko, kad dešimtmečius žmonių naudotas kelias tiesiog dingo iš žemėlapių? Ar kas nors iš institucijų atkreipė dėmesį į realią situaciją, ar užteko tik formalaus dokumentų patikrinimo?
„Ar Palangos miesto savivaldybėje, išduodant statybos leidimus, bent pažvelgiama į vietovės planus? Ar kas nors nuvyksta į vietą? Ar pakanka užmerkti akis ir pasirašyti dokumentus?“ – retoriškai klausė Vidas.
Savivaldybės atstovas pabrėžė, kad susisiekimas nuo Šventosios nėra panaikinamas – pagal galiojančius sprendinius jis numatytas Šaltinio gatvės tęsinyje iki Monciškių gatvės. Tačiau gyventojams, dešimtmečius naudojusiems patogų pravažiavimą per pušyną, šis paaiškinimas vargu ar atrodo paguodžiantis. Juk žmonės įpranta prie natūraliai susiformavusių kelių, o kai jie pradingsta po privačiais sklypais, kyla nepatogumų ir nusivylimo.
Vidas savo laiške užsiminė ir apie platesnę tendenciją: „Galbūt netrukus bus galima statyti namus ant dviračių takų, parkų ar paplūdimio? Juk, panašu, ribų kūrybiškumui nebėra.“ Tai nuskambėjo kaip perspėjimas – jeigu šiandien normalu statyti namą ant kelio, rytoj gali paaiškėti, kad viešasis interesas Palangoje tėra formalumas, o gamta ir miesto veidas – tik gražūs žodžiai.
Ką daryti, kai kelias tampa svetimu sklypu?
Ši istorija atskleidžia seną problemą: neformalūs, bet ilgai naudojami keliai ir takai neturi teisinės apsaugos. Kol jie nėra įregistruoti kaip gatvės ar viešieji keliai, jų likimas priklauso nuo žemės savininko valios. Jei savininkas nusprendžia statyti namą, jis turi teisę tai daryti.
Tačiau ar tokiose situacijose užtenka vien teisėtumo? O gal reikėtų atsižvelgti į susiklosčiusią praktiką ir gyventojų interesus? Ekspertai jau seniai kalba, kad Lietuvoje trūksta aiškesnio reguliavimo dėl neformalių kelių įteisinimo – daugelyje kaimų ir priemiesčių gyventojai dešimtmečius naudojasi pravažiavimais, kurie bet kada gali būti užtverti ar užstatyti.
Šią akimirką Palangoje vienas sklypas jau turi namo kontūrus, o gyventojai turės rinktis kitą maršrutą. Ar tai teisinga? Teisiškai – taip. Bet ar tai tvaru, ar gerbia bendruomenės atmintį ir miesto audinį? Tai jau platesnis klausimas, į kurį atsakymo kol kas nėra.
Vidas viliasi, kad atsakingos institucijos į situaciją pažvelgs ne pro pirštus. „Nes jeigu šiandien normalu statyti namą ant kelio, rytoj gali paaiškėti, kad viešasis interesas Palangoje tėra formalumas“, – apibendrino jis. Galbūt geriausias šios istorijos rezultatas būtų ne tik konkretaus atvejo peržiūra, bet ir sisteminė diskusija: kaip apsaugoti neformalius, bet visuomenei svarbius kelius, kol juose neišdygo pamatai.
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
.webp)
Komentarai
Nėra komentarų.