Nuo Kauno iki Palangos: E. Tamulio, Algiuko ir Išsižiojėlio istorija, kuri liko nebaigta
Jis buvo vienas paslaptingiausių nusikalstamo pasaulio veikėjų – lietuvių ir latvių kriminalinėse kronikose geriau žinomas Algiuko ir Išsižiojėlio pravardėmis, o aplinkinių dažnai vadinamas ir Daktaru dėl glaudžių ryšių su garsiąja Kauno „Daktarų“ gauja. E. Tamulio gyvenimas – tai istorija apie ambicijas, prabangą ir neišvengiamą kraują, kuris visada lydi šešėlinio pasaulio žmones. Nors praėjo daug metų, jo nužudymas taip ir liko neišaiškintas, o aplink jo asmenybę vis dar sklando legendos, kurių nei paneigti, nei patvirtinti niekas negali.
Nuo Kauno iki Palangos: kaip gyveno nusikalstamo pasaulio bosas
E. Tamulis užaugo Kaune, tačiau paskutinius savo gyvenimo metus praleido Palangoje, kur gyveno tarytum Italijos mafijos bosas iš filmų – dideliame, puošniame name su dviem baseinais. Prie jo vilos nuolat sustodavo prabangūs automobiliai, iš kurių išlipdavo prabangiai apsirengę vyrai ir moterys. Pasakojama, kad vienos moterys iš jo namų išeidavo praturtėjusios, o kitos – nuskriaustos, netekusios pinigų ar papuošalų. Tai buvo žmogus, kuris mėgo demonstruoti savo galią ir turtus, tačiau tuo pat metu niekada nesijautė visiškai saugus.
Buvęs vienas Lietuvos organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos kūrėjų Alvydas Sadeckas prisimena, kad E. Tamulis buvo labai įžūlus tipas. „Kai vasarą ilsėdavausi Palangoje, jis nevengdavo prieiti ir šnekinti mane. Nemanau, kad buvo įtakingas „daktarų“ žmogus. Greičiau palaikė ryšius su visais banditais. Spėju, kad kauniečių jis ir buvo atsiųstas į Palangą“, – pasakojo jis. Tais laikais nusikaltėliai skubiai pirko butus ir statėsi namus pajūryje, nes žavėjosi nerūpestingo Vakarų mafijos bosų gyvenimo būdu. Palanga tapo savotiška jų rezidencija, kurioje jie galėjo atsipalaiduoti ir demonstruoti savo turtus.
Platūs užmojai ir neišsipildžiusios svajonės
E. Tamulis nebuvo tik vietinis bosas – jis turėjo tarptautinių ambicijų. Prieš mirtį jis nuvyko į Latvijos sostinę Rygoje vykstančias draugo, garsaus Rygos gangsterio Abakumovo, laidotuves. Per paskutinį susitikimą su įtakingu latviu jie aptarė galimybes atidaryti kazino Sočyje, Jaltoje ir kituose buvusios SSRS miestuose. Tai buvo dideli, drąsūs planai, kurie galėjo paversti jį vienu įtakingiausių nusikalstamo pasaulio veikėjų visame regione.
Tačiau likimas nusprendė kitaip. E. Tamulis buvo nušautas 1991 metų rugsėjį, netrukus po Abakumovo laidotuvių. Jo mirtis buvo staigi ir kraupi, o nužudymo aplinkybės taip ir liko neišaiškintos. Kaip ir daugelis kitų to meto nusikaltėlių, jis tapo kruvino žaidimo, kuriame nebuvo vietos silpniems, auka.
S. Čiapas – verslininkas, sumokėjęs didžiausią kainą
Nors E. Tamulio istorija baigėsi 1991 metais, nusikalstamas karas Lietuvoje tęsėsi dar daug metų. Vienas kruviniausių epizodų – 1996 metų balandžio 5-osios, Didžiojo penktadienio, rytą Kaune, Sargėnuose, nušautas koncerno „Agora“ prezidentas Sigitas Čiapas ir jo vairuotojas. Jie ruošėsi vykti verslo reikalais į Vilnių, tačiau kulkos juos pasiekė prie pat namų. Per stebuklą gyva liko S. Čiapo žmona Jolanta.
Morge apžiūrint verslininko kūną rasta daugiau kaip dešimties kulkų žymių – jos smigo ne tik į krūtinę, bet ir į galvą. Iškart po nužudymo pareigūnai įtarė, kad nusikaltimą galėjo organizuoti „daktarų“ gauja, su kuria S. Čiapas turėjo sudėtingų verslo santykių. Pastarosiomis savaitėmis už grotų patekusiems Vilijampolės gaujos lyderiams Policijos departamento kriminalistai dažnai pateikia klausimus, susijusius su šia žmogžudyste, tačiau aiškumo vis dar nėra.
S. Čiapo asmenybė buvo spalvinga. Sovietiniais metais jis tarnavo elitinėje desantininkų divizijos karinės žvalgybos kuopoje, kurioje būdavo telkiami išimtinai lietuvių tautybės šauktiniai, pasižymintys išskirtiniais fiziniais bei psichiniais duomenimis. Tai buvo laikoma prestižine tarnyba, o kai kuriems ji tapo pirmąja pakopa siekiant karjeros KGB ir GRU sistemose. Jo žmogžudystė iki šiol laikoma viena paslaptingiausių to meto bylų.
Nutilusios bylos: kiti neišaiškinti nužudymai
S. Čiapo žmogžudystė – ne vienintelė neišaiškinta byla. 1997 metų sausio 31-ąją Kauno Šilainių mikrorajone savo automobilyje buvo susprogdintas buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas, aktyvus Lietuvos kariuomenės kūrėjas ir bendrovės „Asita“ bendraturtis Juras Abromavičius. Jo nužudymo užsakovas iki šiol nežinomas.
1998 metų gegužės 23 dieną Kaišiadorių rajono miške nušautas į galvą buvo rastas Lietuvos moterų krepšinio lygos, Baltijos moterų krepšinio lygos generalinis sekretorius ir Kauno krepšinio sporto mokyklos direktorius Vydas Virbickas. Tais pačiais metais samdomo žudiko kulkos pakirto SSRS dziudo ir karatė čempionatų prizininką, Kauno dziudo federacijos prezidentą Vaidotą Stankevičių, pravarde Smauglys. Jis buvo vienas iš „Senukų“ prekybos centro akcininkų, o kalbos sklandė, kad šią bendrovę finansuoja būtent jis. Viena galimų jo nužudymo priežasčių – negrąžinti kadaise į prekybos centrą investuoti pinigai.
Per 2000-ųjų aštuonis mėnesius Kaune užfiksuota apie dešimt nemažą visuomenės susidomėjimą sukėlusių žmogžudysčių. 2000 metų birželio 16-osios rytą Kauną sudrebinusi šešėlinio pasaulio autoriteto Ramūno Kuzmino (Ramaškės) žmogžudystė priminė veiksmo filmą. Ramaškė žmonos Kristinos ir mažametės dukters, kuri vėliau padėjo sudaryti žudiko profesionalo fotorobotą, akivaizdoje į galvą buvo nušautas legendinio restorano „Metropolis“ kieme.
Nepasibaigusi istorija
E. Tamulio, S. Čiapo, J. Abromavičiaus, V. Virbicko ir kitų istorijos – tai tik dalis didžiulės mozaikos, kurią paliko 1990-ųjų ir 2000-ųjų pradžios nusikalstamas pasaulis. Dauguma šių žmogžudysčių taip ir liko neišaiškintos, o jų organizatoriai ir vykdytojai – nenubausti. Tai priminimas, kad nusikalstamame versle nėra vietos ilgalaikei sėkmei – anksčiau ar vėliau kulkos pasiveja visus. Ir nors šiandien šios istorijos atrodo kaip tolima praeitis, jų šešėlis vis dar krinta ant šių dienų teisėsaugos ir visuomenės. Daugelis šių bylų iki šiol guli ant tyrėjų stalų, bet vilties, kad kada nors paaiškės tiesa, lieka vis mažiau.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.