Statybose vietoj betono – 9 mln. eurų vertės lobis: Belgijoje darbininkai aptiko aukso kalną
Įsivaizduok, kad dirbi paprastą statybininko darbą, krapštai seno pastato pamatus ir staiga tavo kastuvas pataiko ne į akmenį, o į auksą. Tikrą auksą. Būtent taip nutiko vienam studentui Belgijoje, kuris užsidirbdavo statybose – ir per vieną dieną tapo vienu didžiausių šalies lobių istorijos liudininkų.
Praėjusį antradienį aštuoni statybininkai, dirbę renovacijos objekte Dendermonde mieste, maždaug už 19 mylių į šiaurės vakarus nuo Briuselio, po senos alaus daryklos pamatais rado kažką, ko nesitikėjo net drąsiausiose svajonėse. Aukso luitus ir monetas, kurių bendra vertė siekia 9 milijonus eurų. Ne vienas iš jų tądien negalvojo, kad taps lobio atradimo dalimi, o radinį pavadino „tikru aukso lizdu“.
Studento laiminga ranka
Pagrindiniu atradimo herojumi tapo Kobe Phillips, studentas, dirbantis statybose ne visą darbo dieną. Būtent jis pirmasis pamatė kažką blizgančio tarp griuvėsių.
„Man tai atrodė kaip vieno euro monetos, tvarkingai išdėliotos eilėje. Mes jas iškasėme, o tada pamatėme mažą aukso luitą, jau prikibusį prie mūsų kastuvo. Iš tiesų to aukso buvo šiek tiek daugiau, nei manėme“, – Belgijos transliuotojui VTM pasakojo Phillipsas.
Kas prasidėjo kaip eilinis darbo rytas, virto viso gyvenimo nuotykiu. Studentas neslėpė nuostabos – juk ne kiekvieną dieną tenka kapstyti šimtamečių monetų sluoksnį, kuris, pasirodo, buvo kruopščiai paslėptas po pamatais.
Ką slėpė senos alaus daryklos pamatai
Radinį sudaro maždaug 40 aukso luitų ir 4 000 auksinių sovereignų monetų. Patys darbininkai iš pradžių nesuvokė, ką laiko rankose, tačiau vertė greitai paaiškėjo, kai apie radinį buvo pranešta savininkui, o šis iškvietė policiją.
Dendermonde policijos viršininkas Patrickas Feysas CNN sakė, kad šis nepaprastas radinys buvo aptiktas paslėptas senos alaus daryklos pamatuose. Kai kurie aukso luitai turi antspaudus, datuojamus 1960-aisiais, o sovereignų monetose matyti skirtingi monarchai ir datos – tai rodo, kad lobis buvo kaupiamas ilgą laiką.
Policijos paskelbtose nuotraukose matyti metalinis kibiras, pilnas auksinių monetų, ir stalas, nuklotas aukso luitais. Tai atrodo kaip scena iš filmo apie piratus, tačiau tai buvo realybė, užfiksuota oficialiame Facebook puslapyje.
Tyrimas ir pretendentai jau čia pat
Po radinio auksas buvo perduotas policijai ir dabar laikomas „saugioje ir saugomoje vietoje“, kaip CNN sakė Rytų Flandrijos prokuratūra. Pareigūnai pabrėžė, kad dėl didelės vertės buvo būtina nedelsiant įsikišti teisėsaugai.
Tačiau auksas jau spėjo sukelti ažiotažą – ir ne tik tarp smalsuolių. Policijos viršininkas Feysas užsiminė, kad atsirado žmonių, kurie teigia turintys teisę į lobį.
„Jau turime piliečių, kurie nori pretenduoti į auksą su įvairiais dokumentais, įrodančiais, kad jie yra palikuonys“, – sakė Feysas. Tai reiškia, kad teisinis procesas gali užsitęsti, o galutinis sprendimas priklausys nuo tyrimo rezultatų.
Šiuo metu atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti, ar byla turi kokių nors nusikalstamų aspektų. Pareigūnai kol kas neatskleidžia daugiau detalių, tačiau aišku viena – aukso kilmė ir savininkai gali būti susiję su sudėtinga istorija, apie kurią dar teks išsiaiškinti.
Ką reiškia toks radinys?
Šis atvejis Belgijoje primena seną tiesą: „Kas ieško, tas randa“ – tik šįkart niekas net neieškojo. Statybininkai tiesiog atliko savo darbą, o atlygis už jį buvo ne tik alga, bet ir istorinis radinys. Tačiau tai taip pat kelia klausimų apie tai, kiek dar lobių guli po mūsų kojomis, laukdami akimirkos, kai juos atidengs atsitiktinumas.
Kitas posakis – „pinigai tyloje guli“ – čia įgauna tiesioginę prasmę. Auksas išgulėjo dešimtmečius, galbūt net ilgiau, kol statybininkų kastuvai netyčia jį pažadino. Ir nors dabar jis perėjo į policijos rankas, jo kelionė dar nesibaigė.
Ar radėjai gaus kokį nors atlygį? Pagal kai kurias Europos šalių teisines sistemas, lobių radėjai gali tikėtis dalies vertės, tačiau Belgijoje tai priklausys nuo tyrimo. Kol kas aišku tik tiek, kad auksas yra saugomas, o galimi savininkai turės įrodyti savo teises.
Istorija, kuri įkvepia
Ši žinia pasklido po pasaulį ne tik dėl milžiniškos sumos, bet ir dėl žmogiškojo elemento – paprasto studento, kuris atsitiktinai tapo istorijos dalimi. Tokios istorijos primena, kad net kasdieniai darbai gali atnešti netikėtų siurprizų, o gyvenimas kartais būna dosnesnis, nei tikimės.
Kobe Phillipsas dabar gali pasakoti vaikams ir anūkams, kaip vieną dieną darbe rado aukso. Ir nors jis greičiausiai nepraturtėjo, jo vardas jau įsirašė į Dendermonde miesto istoriją. O galbūt ateityje paaiškės, kad ir jam priklausys dalis to blizgančio radinio.
Tačiau didžiausias klausimas lieka toks pat, koks buvo nuo pat pradžių: kas ir kodėl paslėpė tiek aukso po alaus daryklos pamatais? Ar tai buvo atsargos juodai dienai, karo pabėgėlio santaupos, ar galbūt nusikaltimo pėdsakas? Tyrimas duos atsakymus, bet viena aišku – šitas radinys dar ilgai bus aptarinėjamas.
Skaitytojui belieka tik viena mintis: „Gal ir man reikėtų pasikapstyti savo kieme?“
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.