Lietuviškas „TikTok“ – už viešosios tvarkos ribų: girti transliuotojai, elgetavimas ir turinys, kurio nevaldo niekas
„TikTok“ yra socialinis tinklas, kurį lietuviai per pastaruosius metus itin pamėgo. Tačiau tai, kuo jis skiriasi nuo kitų platformų, lemia ne algoritmas – o žmonės, kurie ten renkasi, ir turinys, kurį jie transliuoja. Nors platformoje yra nemažai normalių kūrėjų, didelė dalis ten pamiršta vieną esminį dalyką: internetas yra vieša erdvė. O Lietuvos Respublikoje viešoje erdvėje galioja tam tikros elgesio normos.
Viešoji tvarka, kuri kažkur dingo
Pasiėmus Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir pradėjus skaityti straipsnius apie viešosios tvarkos pažeidimus, atsiveria kurioziška situacija. Viešosios tvarkos pažeidimais laikoma viešosios rimties sutrikdymas, azartiniai lošimai ir būrimas viešosiose vietose, vertimasis prostitucija, alkoholinių gėrimų vartojimas ar buvimas girtam viešosiose vietose. Jei šiuos punktus pritaikytume tam, ką kasdien transliuoja dalis lietuviško „TikTok“, galėtume išbraukti kone visus.
Girti žmonės, transliuojantys save tiesiogiai, keikiasi, daužo daiktus, grąsina aplinkiniams, įsivelia į konfliktus, o kartais – ir į fizinį smurtą vienas prieš kitą. Kai kurie leidžia sau viešai vartoti galimai narkotines medžiagas, o po to prasideda tai, ką apibūdinti sunku: iš balkonų skrenda televizoriai, dūžta langai, sienos, kitas turtas. Tai ne meninė išraiška. Tai nusikaltimai, transliuojami gyvai, šimtų ar tūkstančių žiūrovų akivaizdoje – tarp jų ir vaikų.
Elgetavimas kaip verslo modelis
Vienas ryškiausių šio reiškinio bruožų – viešas pinigų prašymas. Žmonės, save vadinantys turinio kūrėjais, gyvos transliacijos metu tiesiogiai prašo žiūrovų pervesti pinigus: per „PayPal“, per vadinamąsias dovanėles, per bankinius pavedimus. Retai kada pasakoma, kam tie pinigai bus panaudoti, tačiau kontekstas dažniausiai aiškus – alkoholiui, nuomai, transportui, maistui.
Jei pažvelgtume į žodyną, pamatytume, kad elgetavimas – tai prašinėjimas išmaldos, o išmalda – iš pasigailėjimo duota dovana. Tai, kas vyksta šiose transliacijose, sunkiai atitinka net šį apibrėžimą. Tai labiau primena verslo modelį: kuo labiau provokuoji, kuo labiau šokiruoji, kuo labiau erzini auditoriją, tuo daugiau žmonių įmeta po eurą. Apetitas auga bevalgant. Tie patys žmonės, kurie prieš metus prašė pinigų vienam kepsniui, šiandien prašo trijų tūkstančių eurų.
Konfliktai, kurie tampa turiniu
Neretai save turinio kūrėjais vadinantys žmonės pradeda konfliktuoti ne tik su žiūrovais, bet ir vienas su kitu. Transliacijų metu nuskamba grasinimai, įžeidinėjimai, prašymai „nuvežti į vietą, kur galėčiau padėti lavoną“. Vieni grasina susidoroti, kiti kviečia policiją ir ją pravardžiuoja transliacijos eteryje. Net tada, kai atvyksta pareigūnai, elgesys nesikeičia – kai kurie tiesiog tęsia transliaciją ir aiškina, kad turi „žmogaus teisę“ kalbėti tai, ką nori.
Šis argumentas apie „žmogaus teises“ yra vienas dažniausių. Juo dangstomasi tiek grasinant, tiek įžeidinėjant, tiek atsisakant nutraukti neteisėtą veiklą tiesioginiame eteryje. Tačiau žmogaus teisės nėra absoliučios. Jos baigiasi ten, kur prasideda kitų žmonių teisės – ir ten, kur įsigalioja įstatymas.
Kūnas kaip prekė
Kai kurios merginos, nerasdamos kitų būdų pritraukti auditoriją, pradeda naudoti savo kūną. Nors Lietuvoje pornografija ir prostitucija yra uždraustos, platformos, tokios kaip „OnlyFans“, leidžia už pinigus platinti pornografinį turinį. Klientų jos ieškosi būtent „TikTok“ ir „Instagram“ – ten, kur jas mato tūkstančiai paauglių. Sąlygos paprastos: surinksiu tiek sekėjų – įkelsiu tam tikrą nuotrauką, nufilmuosiu tam tikrą vaizdo įrašą, atliksiu tam tikrą veiksmą tiesioginės transliacijos metu. Už tam tikrą pinigų sumą – dar daugiau.
Tai nėra tik asmeninis pasirinkimas. Tai signalas, kad jaunos merginos supranta: jų kūnas yra lengviausias kelias į greitus pinigus. O tūkstančiai vaikų, kurie tai mato, daro tą pačią išvadą.
Loterijos, kurių niekas nelaimi
Vienas iš naujesnių „TikTok“ reiškinių – transliacijų metu organizuojamos loterijos. Žmonės siunčia pinigines dovanas, o laidos vedėjas sukioja ratą, kurio pagalba „galima laimėti“ įvairiausius prizus. Problema ta, kad didžioji dalis prizų atrodo kaip klastotės, o daugiausiai paaukojęs žmogus dažnai lieka tuščiomis rankomis. Vienas tokių kūrėjų viešai paskelbė pralošęs savo seną automobilį – ir pasiūlė jį „padovanoti“ aktyviausiam sekėjui. Ar tai legalu? Ar tai apmokestinama? Ar tai apskritai turi ką nors bendro su loterijos įstatymu? Klausimų daugiau nei atsakymų.
Žiaurumas, kuris transliuojamas gyvai
Dar rimtesnis klausimas – žiaurumo turinys. Visai neseniai gyvos transliacijos metu į pilvą daug kartų sau peilį bedęs žmogus vėliau buvo rastas negyvas. Prieš kelias savaites vyras, vardu Orestas, transliavo, kaip dėl neaiškių priežasčių nužudė žmogų – jam praradus sąmonę toliau spardė jo galvą, kol šis nustojo kvėpuoti. Įrašas liko internete. Jį pamatė tūkstančiai žmonių. Tarp jų – ir vaikai.
Žmogus buvo suimtas ir atskirtas nuo visuomenės. Bet kada? Tik tada, kai ištisus mėnesius terorizavo savo kaimynus, pareigūnus ir kitus žmones. Iki tol jo turinys buvo prieinamas visiems, be jokių apribojimų.
Kodėl tai nieko nestebina?
Lietuviškam turiniui „TikTok“ neturi jokio filtro. Platforma neturi lietuviškai kalbančio atstovo, lietuvių kalbą suprantančių moderavimo sistemų ar botų. Tai, kas angliškai būtų pašalinta per kelias minutes, lietuviškai lieka mėnesius, o kartais – visam laikui. Kažkada buvo sukurtas vaizdo įrašas apie šią problemą, tačiau niekas nepasikeitė. Žmonės tiesiog rašė: „gerų ten iškarpų pririnkai“. Tarsi tai, ką jie mato, būtų pramoga, o ne visuomenės problema.
Kai kurie sako, kad kalti tėvai – jie turėtų kontroliuoti, ką žiūri jų vaikai. Iš dalies tiesa. Bet praktiškai tai neįmanoma. Tėvai nebūna su vaikais visą parą. Jie nemato, ką algoritmas išmeta jų vaikui. Be to, pati platforma skelbia, kad ji saugi nuo 13 metų, nors apklausos rodo, kad didžioji dauguma 11–12 metų vaikų turi paskyras. 2021 metais „TikTok“ pašalino per septynis milijonus paskyrų, nes įtarė, jog jomis naudojasi vaikai iki 13 metų. Panašios tendencijos galioja ir Lietuvoje.
Ką tai reiškia visuomenei
Kai vaikas mato, kad žmogus, viešai elgiantis asocialiai, gauna tūkstantines auditorijas, uždirba tūkstantines sumas kas mėnesį, yra kviečiamas į televizijos laidas ir interviu, jis daro logišką išvadą: jei jis gali, kodėl negaliu aš? Taip asocialus elgesys normalizuojasi. Taip mokyklose vaikai pradeda tyčiotis vienas iš kito, filmuoja tai, kelia į „TikTok“, bando išgarsėti imituodami tai, ką mato ekrane.
Kai kurie mokytojai atvirai sako: šiandien mokykloje dirbti beveik neįmanoma. Vaikai sukuria platformas, kuriose renkamos nuotraukos iš mokytojų asmeninių paskyrų, rašomi nešvankūs komentarai. Silpnesnių nervų pedagogas tokioje aplinkoje negali dirbti. Tai nėra atskirų atvejų problema. Tai sistema, kuri veikia be jokio reguliavimo.
Klausimas, į kurį turime atsakyti
Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimus, už necenzūrinius žodžius ir gestus viešose vietose, už grasinimus ir smurtą. Bet kiek atvejų žinome, kai toks turinio kūrėjas buvo rimtai nubaustas? Vienas kitas administracinis protokolas. Tiek.
Tuo tarpu turinys, kuris šokiruoja, grasina ir traumuoja vaikus, plinta toliau – ir kiekvieną dieną pasiekia vis daugiau jaunų žmonių. Vieša erdvė yra vieša vieta. Jei asmuo joje grasina vaikams, tai turi būti tiriama. Jei platforma nesugeba moderuoti lietuviško turinio, tai turi būti sprendžiama ne „TikTok“ biuro, o Lietuvos institucijų lygmeniu. Reguliavimas turi ateiti – ne cenzūra, o atsakomybė. Nes kol niekas nereaguoja, vaikai žiūri, mokosi ir galvoja, kad tai, ką jie mato, yra normalu. O ar jūs tikrai manote, kad taip turėtų būti?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.