PVM karuselė – milijardinis ES sukčiavimas: kaip nusikaltėliai apiplėšia valstybes per vieną sandorį
Įsivaizduokite sandorį, kuriame tas pats telefonas parduodamas dešimt kartų, keliauja per penkias šalis, o kiekvieną kartą valstybė praranda pinigus. Skamba kaip finansinė mįslė? Tai – PVM karuselė, viena didžiausių ir pelningiausių sukčiavimo schemų Europos Sąjungoje, kasmet nusinešanti milijardus eurų iš valstybių biudžetų. Ir nors apie ją kalbama rečiau nei apie kyšius ar pinigų plovimą, jos mastas yra toks didžiulis, kad Europos prokuratūra šią kovą vadina vienu prioritetinių uždavinių.
Kaip veikia PVM karuselė?
PVM karuselė – tai sukčiavimo schema, pagrįsta ES tarpvalstybinės prekybos taisyklėmis. ES viduje prekės juda be PVM – tai viena pagrindinių bendros rinkos laisvių. Tačiau ši taisyklė, skirta palengvinti verslą, tapo aukso kasykla nusikaltėliams.
Schema veikia taip. Įsivaizduokime grandinę. Įmonė A Vokietijoje parduoda prekes (pavyzdžiui, telefonus) įmonei B Lietuvoje. Kadangi tai ES vidaus sandoris, PVM nėra taikomas. Įmonė B – vadinamoji „dingstanti įmonė“ – parduoda šias prekes įmonei C Lietuvoje, tačiau jau su PVM. Įmonė C sumoka PVM įmonei B. Tada įmonė B dingsta – nesumokėjusi PVM valstybei. Įmonė C, kuri dažnai yra nieko neįtarianti arba sąmokslo dalis, kreipiasi į valstybę dėl PVM grąžinimo. Valstybė grąžina pinigus už mokesčius, kurių niekada negavo. Galiausiai įmonė C parduoda prekes atgal į kitą ES šalį – vėl be PVM – ir ciklas prasideda iš naujo. Prekės sukasi kaip karuselėje, o valstybė praranda pinigus kiekvieną kartą.
Kodėl tai taip pelninga?
Sukčiai pasisavina PVM, kurį surinko dingstanti įmonė, ir dingsta. Kitos grandinės įmonės legaliai gauna PVM grąžinimus iš valstybės. Valstybė pralaimi du kartus: ji negauna mokesčių iš dingusios įmonės ir dar išmoka grąžinimus už mokesčius, kurių niekada negavo.
Ši schema ypač patraukli, nes prekės dažnai yra mažos, brangios ir lengvai transportuojamos – telefonai, kompiuteriai, vaistai, net auksas. Be to, sandoriai vyksta tarp kelių šalių, todėl teisėsaugai juos sekti nepaprastai sunku.
Operacija „Admirolas“ – didžiausia ES istorijoje
Didžiausias iki šiol atskleistas PVM karuselės atvejis yra Operacija „Admirolas“. Europos prokuratūros (EPPO) vadovaujama operacija atskleidė nusikalstamą tinklą, apimantį daugiau nei 400 fiktyvių įmonių 16 ES šalių. Numatomi mokesčių nuostoliai siekia 2,9 milijardo eurų.
Schema buvo paprasta, bet efektyvi. Tinklas prekiavo elektronika – išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais – internetu. Paprasti vartotojai mokėjo PVM už savo pirkinius, tačiau pardavėjai sistemingai dingdavo nepateikę mokesčių valstybei. Pelnas buvo plaunami per tarptautines ofšorines sąskaitas ir, kaip įtariama, naudojami kitiems nusikaltimams finansuoti.
Operacija „Mobis Dikas“ – mafijos pėdsakai
Kita didelė byla – Operacija „Mobis Dikas“ – atskleidė, kad PVM karuselė yra mėgstamas tradicinių organizuotų nusikaltimų sindikatų, ypač Italijos mafijos klanų, įrankis. Numatomi nuostoliai viršija 520 milijonų eurų.
Mafija investavo didelius pinigus į gerai struktūrizuotą mokesčių slėpimo tinklą. Jie sukūrė daugybę dingstančių įmonių ES viduje ir už jos ribų, kad per jas perleistų brangią elektroniką. Galiausiai tinklo vadeiva pasidavė valdžiai po koordinuoto reido 10 šalių.
Faisaltex / Arifas Patelas – fiktyvūs tekstilės sandoriai
Jungtinėje Karalystėje atskleista byla parodė, kad PVM karuselė gali būti susijusi ne tik su elektronika. Arifas Patelas, kojinių gamintojas iš Didžiosios Britanijos, sukūrė schemą, kurioje buvo generuojami tūkstančiai fiktyvių importo ir eksporto įrašų už tekstilę ir mobiliuosius telefonus. Tikslas – gauti didžiulius PVM grąžinimus iš HM Revenue & Customs.
Bendra bandyta sukčiauti suma – 97 milijonai svarų, iš kurių 33 milijonai buvo sėkmingai pasisavinti. Pavogti pinigai finansavo prabangų gyvenimo būtą ir tarptautinį nekilnojamojo turto imperiją. Teismas nurodė konfiskuoti ir likviduoti daugiau nei 90 milijonų svarų turto, kad būtų atgautos pavogtos viešosios lėšos.
Dilawaras Ravjani – vaiduoklių telefonų schema
Viena ilgiausiai nagrinėtų PVM sukčiavimo bylų Jungtinėje Karalystėje – Dilawaro Ravjani schema. Byloje prireikė penkių atskirų baudžiamųjų procesų, kad būtų galima visiškai išnarplioti nusikaltimą.
Sukčiai sukūrė tankų „vaiduoklių įmonių“ tinklą, kuris tariamai pirko ir pardavė daugiau nei 4 milijonus mobiliųjų telefonų, kurių vertė siekė apie 1,7 milijardo svarų. Realybėje didžioji dalis šių telefonų niekada neegzistavo. Konspiratoriai tiesiog generavo fiktyvias sąskaitas faktūras ir dokumentus, kad išprovokuotų PVM grąžinimus iš valstybės. Tinklo vadeiva gavo istorinį 17 metų laisvės atėmimo nuosprendį.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
PVM karuselė nėra tik Vakarų Europos problema. Lietuva, kaip ES narė, taip pat patiria nuostolių dėl šių schemų. Mūsų šalis yra tranzitinė zona, per kurią prekės keliauja iš Vakarų į Rytus ir atgal. Tai reiškia, kad nusikaltėliai gali naudotis Lietuvos įmonėmis kaip tarpinėmis grandimis.
Be to, Lietuvos verslas, sąžiningai mokantis mokesčius, tampa nekonkurencingas prieš tuos, kurie naudojasi šiomis schemomis. Tai iškraipo rinką ir mažina valstybės pajamas, kurios galėtų būti skirtos švietimui, sveikatos apsaugai ar infrastruktūrai.
Ką daro ES?
Europos Sąjunga jau seniai suprato, kad PVM karuselė yra sisteminė problema, kurios negalima išspręsti vien nacionalinėmis priemonėmis. Todėl buvo įsteigta Europos prokuratūra (EPPO), kuri koordinuoja tarpvalstybinius tyrimus ir padeda šalims narėms bendradarbiauti.
Be to, ES svarsto galimybę pertvarkyti PVM sistemą taip, kad ji būtų atsparesnė sukčiavimui. Vienas siūlymų – vadinamasis „galutinis PVM“ modelis, kai prekės būtų apmokestinamos toje šalyje, kur jos galiausiai suvartojamos, o ne ten, kur parduodamos. Tai užkirstų kelią manipuliacijoms tarpvalstybinėse operacijose.
Ką galime padaryti mes?
Nors PVM karuselė atrodo kaip kažkas tolimo ir abstraktaus, ji turi realų poveikį mūsų kasdienybei. Kiekvienas euras, prarastas dėl šių schemų, yra euras, kurio valstybė negali skirti mūsų poreikiams.
Kaip vartotojai, galime būti budrūs. Jei kaina atrodo pernelyg gera, kad būtų tiesa, gali būti, kad už jos slypi nelegali schema. Pirkdami iš patikimų, skaidrių pardavėjų, remiame sąžiningą verslą ir mažiname erdvę nusikaltėliams.
PVM karuselė – tai ne tik mokesčių klausimas. Tai klausimas apie tai, kokioje visuomenėje norime gyventi: tokioje, kurioje mokesčiai naudojami bendram gėriui, ar tokioje, kurioje nusikaltėliai turtėja mūsų sąskaita. Atsakymas priklauso nuo mūsų visų.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.